Valdančioji centro kairės koalicija yra tvari ir dirba toliau, pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio konstatavo premjeras Gintautas Paluckas.
Jo teigimu, visi partneriai per tarybos posėdį išreiškė savo emocijas, aptarė anksčiau išsakytus išsireiškimus ir pasisakymus.
„Kaip matote, nesusimušėme, išsiskirstėme taikiai, be kokių nors emocinių krūvių ar panašių dalykų“, – žurnalistams Vyriausybės rūmuose sakė G. Paluckas.
„Emociją visi savo nuleido, toliau judame į priekį, nereikėjo priimti jokių sprendimų. Koalicija dirba toliau, yra tvari“, – pridūrė jis.
Premjeras sakė, kad koalicijos partneriai dažnins bendravimą, nes aiškintis santykius per žiniasklaidą yra „prastas dalykas“.
Paklaustas apie „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio retoriką, kuri kliūva ir koalicijos partneriams demokratams, ir prezidentui Gitanui Nausėda, G. Paluckas tvirtino „auklėjimu neužsiimantis“.
„Be abejo, kalbėjome ir apie tai, kiek, koks pareiškimas iššaukia tam tikro emocinio vertinimo. Aišku, emocija irgi randa sau erdvės tarp politinių pasiūlymų, ir tą emociją paprastai reikia kontroliuoti tiek pasisakančiojo pusėje, tiek žinią gaunančiojo pusėje. Manau, turime visai neblogą sutarimą po šio posėdžio“, – kalbėjo premjeras.
R. Žemaitaitis savo ruožtu po koalicijos susitikimo žurnalistams teigė neketinąs keisti savo retorikos.
„Koks aš esu, toks aš ir būsiu. Kaip kalbu, taip aš ir kalbėsiu. Tai ačiū jums, bet jūs manęs nebandykite pakoreguoti, nebandykite keisti. Kokį gamta sukūrė, toks ir aš esu“, – sakė jis.
Tuo metu Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pakomentuoti situacijos žurnalistams neatėjo.
Anksčiau jis yra užsiminęs, kad demokratai per suvažiavimą kovą diskutuos, ar partija liks šioje valdančiojoje koalicijoje.
G. Palucko teigimu, pirmadienį nei S. Skvernelis, nei kiti jo partijos atstovai apie tai neužsiminė.
„Šio susitikimo rėmuose jokių tokių nuotaikų negirdėjau. Kavą išgėrė, pyragėlį suvalgė, visi patenkinti, nuotaika gera. Sakyčiau, kad viskas gerai“, – tvirtino premjeras.
Koalicijos taryba nesvarstė ir daug įtampos tarp S. Skvernelio ir R. Žemaitaičio sukėlusio klausimo dėl pastarojo kandidatūros teikimo į Seimo vicepirmininkus.
„Šis klausimas nėra aktualus, nes nėra Seimo sesijos“, – sakė socialdemokratų atstovas G. Paluckas.
Apie poreikį sušaukti koalicijos tarybos posėdį ir išsiaiškinti tarpusavio santykius valdantieji kalbėjo nuo sausio, kai kilo įtampa tarp dviejų koalicijos partnerių – Seimo pirmininko, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio S. Skvernelio ir „Nemuno aušros“ vadovo R. Žemaitaičio, šiam pareikalavus, kad jo kandidatūra būtų teikiama į Seimo vicepirmininkus.
S. Skvernelis tvirtino neketinąs teikti jo kandidatūros, kol nebus išspręstos politiko „teisinės problemos“. R. Žemaitaitis yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir dėl Holokausto neigimo.
Žiežirbos tarp jų lakstė ir dėl požiūrio į Ukrainą. R. Žemaitaičiui sukritikavus Valstybės gynimo tarybos sprendimą iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto didinti finansavimą gynybai, parlamento pirmininkas pasiūlė koalicijos partneriui nuvykti į Ukrainą. Šis atkirto nematąs reikalo ten važiuoti, nebent norėtų pasimokyti korupcijos.
S. Skvernelio teigimu, susitikimuose su rinkėjais „Nemuno aušros“ lyderis, kalbėdamas apie gynybos finansavimo šaltinius ir kritikuodamas prezidentą, skleidžia dezinformaciją.
Prezidentas Gitanas Nausėda sausio pabaigoje pareiškė nematąs perspektyvos dirbti centro kairės koalicijai, jeigu R. Žemaitaitis toliau diskredituos valstybę užsienio partnerių akyse.
Po pernai spalį vykusių Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją sudarė Lietuvos socialdemokratų partija, „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Jie Seime turi 86 atstovus iš 141.
Mokesčių pakeitimus žada pristatyti per dvi savaites
G. Paluckas siūlomus mokesčių pakeitimus koalicijos partneriams žada pristatyti per artimiausias dvi savaites.
„Projektai yra ruošiami ir per ateinančias dvi savaites pirmiausia turi pasiekti koalicijos partnerius, o tada tai, ką sutarsime, virs teisės aktų projektais, kurie bus registruoti pavasario sesijoje“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.
„Dėl mokesčių kalbėsime tik tada, kai jie bus ant stalo, kai bus paruošti teisės aktų projektų pavidalu. Šiandien diskutuoti, mėginti manipuliuoti ar aiškintis, kiek čia gali būti, ko negali būti, yra visuomenės trikdymas. Į šį procesą žiūrime labai rimtai, kai bus paruoštos įstatymų pakeitimo pataisos, tuomet ir diskutuosime“, – sakė premjeras.
Finansų ministras Rimantas Šadžius sausio pabaigoje sakė, kad mokesčių pakeitimų rengimas kiek vėluoja, koalicijos partneriams jie turėtų būti pristatyti pirmoje vasario pusėje, o vėliau vyks platesnė diskusija.
Sausio pabaigoje su R. Šadžiumi susitikę verslo asociacijų vadovai teigė išgirdę, kad svarstomi gyventojų pajamų (GPM), nekilnojamojo turto ir galbūt pelno mokesčių pakeitimai.
Valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė, jog nepritartų didesniam pelno apmokestinimui, tačiau pritartų kai kuriems pajamų apmokestinimo pakeitimams, pavyzdžiui, 20 proc. gyventojų pajamų mokestį taikant nuo 80 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o ne nuo 120.
„Jeigu mes matome, kad yra aiškiai nesąžiningi mokesčiai vienai ar kitai visuomenės grupei, tai tikrai reikia ją (mokesčių sistemą – BNS) koreguoti ir keisti. Jeigu mes matome, kad lengvatų per daug, tikrai reikia keisti. Kad pelno mokesčio ir dividendų (apmokestinimo – BNS) reikia nedidinti, tai vienareikšmiškai negalime didinti, nes mes prarandame konkurenciją su kaimyninėmis šalimis“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Premjeras: koalicija iš esmės pritaria siūlomiems pensijų kaupimo pokyčiams
Valdančiosios koalicijos partneriai iš esmės pritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pakeitimams, sako premjeras Gintautas Paluckas.
„Iš tos diskusijos, kuri šiandien buvo, susidaro toks geras įspūdis, kad koalicija yra pasiruošusi pritarti pasiūlymams“, – po koalicijos tarybos posėdžio žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.
„Yra keletas momentų, dėl kurių dar diskutuojame, bet tai yra daugiau ne kritinė diskusija, o technokratinio, techninio pobūdžio, kaip tai realizuoti. Bet dėl pačios pensijų antros pakopos pertvarkos modelio yra pritariama“, – pridūrė jis.
Valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio teigimu, svarbu, jog pasiektas sutarimas dėl galimybės žmonėms pasitraukti nemokant 15 proc. GPM.
„Ką su premjeru šnekėdavomės sausio mėnesį susitikimo metu, kokią antros pakopos pensiją (reformą – BNS) galime matyti, kad atsirastų galimybė žmonėms pasitraukti be galimybės sumokėti 15 proc. GPM (gyventojų pajamų mokesčio – BNS) mokesčio, tai šiandien sutarimas yra labai aiškus“, – po susitikimo sakė R. Žemaitaitis.
Ministerija siūlo sudaryti sąlygas pasitraukti iš kaupimo antros pakopos fonduose – vadinamojo 12-kos mėnesių „lango“ metu kaupiantysis nutraukęs sutartį su fondu galės atsiimti jo sumokėtas lėšas ir jų investicinį prieaugį nemokėdamas GPM. Valstybės įnašas šiuo atveju jam nebus išmokėtas.
Prezidentas Gitanas Nausėda ministerijos pasiūlymus iš esmės keisti sistemą pavadino „dideliu žingsniu į priekį“, o vietoj valstybės įnašo siūlomą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą žmonių įmokoms – socialiai teisinga.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) neseniai pareiškė, kad SADM siūlomi pokyčiai yra radikalūs ir ją sugriaus, tuo metu ministrė Inga Ruginienė pareiškė sistemos griauti nesiruošianti, nes nesiūlo atsisakyti kaupimo antroje pakopoje.
LIPFA vadovas Tadas Gudaitis praėjusią savaitę teigė, kad ministerijos siūlomi pokyčiai yra radikalūs ir griaus dabartinę pensijų sistemą. Jis pabrėžė, kad sunaikinus pensijų kaupimo sistemą, ateityje pensijoms reikės skirti daugiau biudžeto lėšų, gali tekti kelti mokesčius.
SADM siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antros pakopos fondus, o 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įnašą keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata žmonių įmokoms. Gyventojai vieneriems metams galėtų stabdyti įmokas su galimybe pratęsti šį laikotarpį, jiems būtų sudarytos sąlygos pasitraukti iš kaupimo.
Taip pat siūloma leisti vieną kartą atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų apmokestinant jas GPM arba atsiimti visą sukauptą nedidelę iki vieno anuiteto (10,8 tūkst. eurų), siekiančią sumą likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensinio amžiaus išmokos nebūtų apmokestinamos.
