Daugiau nei prieš pusmetį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija paskelbė nutartį administracinėje byloje, susijusioje su Kauno Žaliakalnyje nuo seno stovinčiu pastatu (Perkūno al. 4A). Šia nutartimi buvo atmestas Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas ir paliktas galioti savininkei pastato ir su juo susijusio valstybinės žemės sklypo nuomininkei palankus dar 2022 metų spalio 27 dieną žemesnės instancijos teismo priimtas sprendimas.
Kauno savivaldybė tikėjosi pergalės šiame teisme ir įrodinėjo, jog yra teisi, nesuteikdama bendrovei leidimo kapitaliai remontuoti jos nuosavybės. Byloje, kuri daugiau nei prieš porą metų išnagrinėta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose, Kauno savivaldybė buvo atsakovė, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, o verslo įmonė – skundo autorė, siekusi panaikinti savivaldybės administracijos sprendimus bei įpareigoti ją atlikti veiksmus. Įmonei atsilaikyti prieš savivaldybę teismuose pavyko, tačiau ar savivaldybė imsis įgyvendinti teismo nutartį iki šiol lieka neaišku.
Verslininkai jau nesuskaičiuoja, kiek išleido teismams
Kiek per keliolika metų buvo išleista pinigų bylinėjantis dėl savo nuosavybės, įmonės UAB „Osterodė“ atstovai sunkiai suskaičiuoja. Ir viskas dėl to, kad „Osterodės“ nuosavybė – 1967-aisiais iškilęs pastatas – stovi itin patrauklioje vietoje, Vytauto parko teritorijoje.
Iš Visvaldo Matijošaičio vadovaujamos Kauno miesto savivaldybės atkaklių veiksmų „sugrąžinti parką visuomenei“ akivaizdu, kad verslininkams, nenorintiems būti iš parko iškrapštytiems, teks bylinėtis dar ne vienerius metus, nors senos bylos ir laimėtos.
„Konstitucija skelbia, kad nuosavybė neliečiama, o čia vis gąsdina, kad savivaldybė perims mūsų turtą. Iš pradžių vieni privatizavo parką, kai į valdžią atėjo kiti, panoro jo atgal. Planuoja, projektuoja, kaip tą padaryti ir negaili pinigų, kurių gali imti iš miesto biudžeto „kiek reikia“.
Kas šiandien kitaip, nei kažkada buvo? Vietoj žodžio „nusavinimas“ oficialiuose dokumentuose vartojamas „paėmimas visuomenės reikmėms“. Bet turto savininkui, įmonės darbuotojams esmė juk nesikeičia – tenka kovoti dėl pastato, kuris mums priklauso daugiau nei tris dešimtmečius. Kovojame keliolika metų. Mūsų planai stabdomi, nepaisant to, kad anaiptol savo pastatu negadiname ir nekenkiame parko kultūrinei aplinkai. Tvarkydami, apšiltindami, padailindami pastatą, įrengdami jame kavinę ir ekspozicijų salę, norime, kad ir kiti taip siektų parko teritoriją vėl paversti patrauklia, labiau lankoma. Bet savivaldybė to daryti mums neleidžia,“ – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ telefonu praėjusią savaitę paaiškino UAB „Osterodė“ vadovė Diana Balkuvienė.
Teismo nutartyje minima, jog įmonė (pareiškėja) savo skunde prašė panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą, kuriuo atmestas prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal 2022-aisiais parengtą „Prekybos pastato Perkūno al. 4A, Kaunas, kapitalinio remonto projektą“.
Atmetimo „reakcija” Kauno miesto savivaldybę ištiko ne vieną kartą. Tuo pačiu prašyta teismo įpareigoti savivaldybę iš naujo spręsti klausimą dėl statybą (kapitalinį remontą) leidžiančio dokumento išdavimo pastato savininkei.
Nori tvarkyti, bet savivaldybė neleidžia
Pastatas-kavinė Perkūno al. 4A, Kaune (toliau – pastatas) stovi nuomojame 234 kv. m valstybinės žemės sklype, kuris pastatui eksploatuoti buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto valdybos 1999 m. spalio 5 d. sprendimu. Naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Pastatas ir žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių – Vytauto parko komplekso bei miesto istorinės dalies, vadinamos Kauno Žaliakalnio 1-oji, teritorijas.
Tiesa, pagal Kauno savivaldybės tarybos 2013 metų liepą pavirtintą Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialųjį planą, pastatas priskirtas „kitiems statiniams“, o jiems „leidžiami tvarkomieji statybos darbai: remontas; rekonstrukcija; sodybinio arba laisvo planavimo užstatymas“.
Teismo nutartyje dar paminėta, kad pastatas Perkūno al. 4A „tik patenka į minėtų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas, tačiau jis nėra kultūros vertybė, įskaitant ir tai, kad jis nėra Vytauto parko komplekso sudėtinė dalis, o Vytauto parko kompleksas nėra saugomas, apsaugos zona jam nenustatyta“.
1967-aisiais pastatytas pastatas – techniškai tvarkingas, kasmet techniškai apžiūrimas, eksploatuojamas nuo 1994-ųjų. Tačiau jo energinio naudingumo klasė – labai žema. Šaltuoju metu sudėtinga ir brangu apšildyti jį, o tai sunkina galimybes eksploatuoti šį pastatą. Todėl ir reikia kapitalinio remonto, apšiltinant pastatą.
Įmonės atstovų teigimu, „bendrovė, kaip pastato savininkė, turi teisę atlikti tai, nes iš nuosavybės teisių kyla teisė prižiūrėti, tvarkyti, išsaugoti, išlaikyti ir netgi gerinti savąjį daiktą“.
Kai „Osterodė“ parengė kapitalinio remonto projektinius pasiūlymus, kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą. Šis nustatė, kad pastato kapitalinis remontas nepadarytų jokio neigiamo poveikio kultūros vertybėms. Tą patį departamentas patvirtino 2022 m. birželio 9 d. atsiliepime teismui.
Perkūno al. 4A statinio kapitalinio remonto projektas buvo parengtas pagal departamento suderintus projektinius pasiūlymus. Bet savivaldybės administracija neišdavė leidimo tą pastatą remontuoti. Administracija neslėpė, kad vadovaujantis savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu „Dėl kultūros paveldo objektų – Vytauto parko komplekso ir Vokietijos konsulo rezidencijos pastato teritorijų poreikio visuomenei“, pastatą, kuriame numatyta vykdyti statybos darbus, planuojama paimti visuomenės poreikiams.
Vytauto parką bandė perimti dar konservatoriai
Konservatorių daugumos valdoma miesto savivaldybės taryba dar 2008 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą „Dėl žemės Perkūno al., Kaune, paėmimo visuomenės poreikiams“, tačiau jis taip ir liko neįgyvendintas. Galbūt pritrūkus ryžto, ar įžūlumo nepaisyti turto parke turinčių savininkų interesų, kad būtų „pasitarnauta visuomenei“?
O kad Vytauto parko teritorija (nenuomojama valstybės žemė, – aut. pastaba) buvo ir yra apleista, visi matė ir šiandien tą mato. Be jokios abejonės, niekas nedraudžia dabartinei mero V. Matijošaičio vadovaujamai savivaldybei pradėti ją tvarkyti, bet jai pirmiau norisi parką su jame esančiais visais statiniais paimti.
Lygiai taip niekas nedraudžia tvarkyti Šančiuose Nemuno pakrantės ir įrengti, kaip jau ne vienerius metus žadama, miesto visuomenei šiuolaikinį paplūdimį. Tik delsiama, nes dalis visuomenės nenori vietoj dviračių tako į pakrantę primygtinai brukamos gatvės, kuria kursuotų automobiliai.
2008-ųjų tarybos sprendimas dėl Vytauto parko panaikintas 2020-aisiais. Būtent tada į parką „šeimininko žvilgsniu“ jau žvelgė „Vieningo Kauno“ dauguma taryboje bei svarbiausias miesto asmuo – meras V. Matijošaitis. Tačiau naujo (2020 m. gruodžio mėn. priimto) sprendimo įgyvendinimas vis dar „neslysta lyg per sviestą“. Ir nuo jo priėmimo prabėgus pusantrų metų, buvo teisme konstatuota, „pastato Perkūno al. 4A ir žemės sklypo realios paėmimo procedūros dar nepradėtos ir neparengtas kompleksinio ar specialiojo plano dokumentas, kuriame būtų numatytas jų parėmimas visuomenės poreikiams“.
Verslo įmonės atstovas teismui priminė, kad „nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams priklauso ne tik nuo savivaldybės administracijos valios. Tai reiškia, jog kitos kompetentingos institucijos gali atsisakyti atlikti veiksmus, kurie yra būtinoji sąlyga tam, kad nuosavybės paėmimo procedūros įvyktų. Be to, kilus ginčams, teismai taip pat gali priimti sprendimus, kurie užkirstų tam kelią. Taigi, šiuo metu net nėra galimybių žinoti, ar pastatas ir žemės sklypas apskritai kada nors bus paimti visuomenės poreikiams.
Pastatas neregistruotas kultūros vertybių registre
Pastatas, apie kurį čia kalbama, nėra nekilnojamoji kultūros vertybė. Bet savivaldybė teisinasi, norinti perimti „visuomenės reikmėms“ ir statinį, ir sklypą, „kad kultūros vertybė“ būtų apsaugota. Teismo tai neįtikino, nes ir laikydama vientisą Vytauto parko teritoriją paveldo vertybe, savivaldybė jos nesaugo. Kita vertus, vienais atvejais ji kalba apie privataus NT paėmimą, kitais – apie nupirkimą.
„Teisėjų kolegija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, – aut. pastaba) pažymi, kad byloje sprendžiamas skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo Kultūros vertybės statusą turintį pastatą – Vytauto parko komplekso paviljoną – bei žemės sklypą, esančius Perkūno al. 4B, Kaune, kurie buvo vieni iš objektų, kurių paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimui buvo pritarta minėtame Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendime, savivaldybės taryba vėliau, logiškai prieštaraudama pati sau, sugalvojo ne imti visuomenės poreikiams, o nusipirkti.
Buvo parengtas Savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 11 d. sprendimo projektas „Dėl nekilnojamojo turto Perkūno al. 4B, Kaune, pirkimo“. (…) Rengiamo detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad visuomenės poreikiams nėra imamas ir planuojamoje teritorijoje stovintis kitas Vytauto parko komplekso pastatas – transformatorinė. Taigi, yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju siekiama paimti visuomenės poreikiams visą Vytauto parko komplekso teritoriją“, – konstatavo teismas.
Teismas nepriėmė dokumento dėl detaliųjų planų
Tarp kitko, teisėjų kolegija nesutiko prie bylos pridėti 2021 m. kovo 30 d. žemės sklypų Perkūno al. 4, 4C, 4A, 4B, Kaune, detaliųjų planų keitimo planavimo darbų programą, nes nenustatė priežasčių, kodėl ji negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui. Kolegija taip pat nenustatė būtinybės pridėti prie bylos šio dokumento, kuris buvo parengtas, jau priėmus ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (2023 m. gruodžio 15 d).
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ siūlo skaitytojams atkreipti dėmesį į tai, kad pernai, balandį, visuomenei buvo suteikta galimybė susipažinti su miesto savivaldybei pavaldaus „Kauno plano“ architektų rengiamu anksčiau išvardintų sklypų Vytauto parke detaliųjų planų keitimo projektu. Tik kad į jo pristatymą visuomenė per menkai susirinko, nes renginyje dalyvavo tik suinteresuoti asmenys – nekilnojamojo turto parko teritorijoje savininkai. Jie, beje, pateikė projektuotojams savo pasiūlymų ir pastabų. Žadėta į tai atsižvelgti.
Tik niekam ne paslaptis, jog dažniausiai pažadus vėliau prisimena ne tie, kas žadėjo, bet tie, kuriems buvo žadėta, bet tikėkime, kad šįsyk viskas bus gerai.
O gal ir teisingumas suprantamas kitaip, – teismas – žemiau už miesto valdžią?
Kaip išsiaiškino „Kas vyksta Kaune“, teismai, susiję su parko „paėmimu visuomenės vardu“ vyksta toliau. Ir Kauno miesto savivaldybė nepaiso aukščiausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriuo ne tik atmestas Kauno miesto savivaldybės apeliacinis skundas bei iš jos priteistos įmonės patirtos bylinėjimosi išlaidos (1573 eurų) UAB „Osterodė“ naudai.
Teismo valia, 2024 metų birželį jo priimta „nutartis – neskundžiama“. Na, ir kas? Kauniečių valia, savivaldybės iždas – pilnas. Viešųjų finansų bylinėtis pakanka. Procesas dėl parko teritorijos (vientisos) perėmimo nestabdomas.
Įdomu tai, kad ant Parodos kalno stovinčių rūmų remonto pradžia kažkaip sutapo su suintensyvėjusiomis miesto vadovų pastangomis dėl Vytauto parko. Jo pakraštyje, lygiagrečiai Perkūno alėjai, kaip šių eilučių autorei aiškino vienas pavardės viešinti nenorintis architektas, visai tiktų pastatyti keletą gyvenamųjų namų, pratęsiant seniai toje gatvėje stovinčių privačių pastatų liniją.
Rūmų remontas pradėtas, savivaldybei iškrausčius iš jos dešimtmečius veikusį Moksleivių kūrybos centrą ir kažkaip „nepastebėjus“, kai ant kalno tarpukariu pastatytas pastatas – kultūros vertybė, neabejotinai nusipelniusi nacionalinio kultūros paveldo registro sudarytojų pripažinimo.
Bylos nesibaigia
Beje, UAB „Osterodė“ patikslintu ieškiniu jau kitame teisme prašė uždrausti atsakovei (Kauno miesto savivaldybei) iki kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo galutinai nusprendžiama paimti žemės sklypą ir pastatą Perkūno al. 4A visuomenės poreikiams, įsiteisėjimo dienos „priimti sprendimus dėl viso arba dalies pastato griovimo, automobilių stovėjimo vietų ir priešgaisrinės apsaugos sąlygų žemės sklype, privažiavimo prie sklypo keitimo, tvarkyti, perkelti, išgabenti, išmontuoti ar kitaip daryti bet kokį fizinį poveikį ieškovės turtui, esančiam žemės sklype“.
Ir dar teismo prašyta priteisti iš atsakovės 63 tūkst. 184 eurų ir 35 centų turtinės žalos atlyginimą bei kitas išlaidas, susijusias su bylinėjimusi. Tuo pačiu ieškiniu siekta (reikalavimas užtikrinti) pritaikyti NT laikinąsias apsaugos priemones, kad privataus turto atžvilgiu savivaldybė nepriimtų savininkui galinčių žalą sukelti sprendimų.
Bet Kauno miesto savivaldybė teigė, kad „pastato paėmimo visuomenės poreikiams procedūra net nepradėta, ją pradeda kita viešojo administravimo institucija, kuri priima sprendimus dėl paėmimo visuomenės poreikiams, nepriklausomai nuo Kauno miesto savivaldybės administracijos valios“. Taigi, savivaldybės atžvilgiu negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, „ribojant veiksmus, kurių ir taip ji negali atlikti“. Suprask, savivaldybė čia – ne prie ko, ji tik „suprogramuos“, bet atliks kiti?
„Šiuo metu nėra žinoma, ar Nacionalinė žemės tarnyba priims sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, ar pastatas bus paimtas visuomenės poreikiams. Atitinkamai Kauno miesto savivaldybės administracija, nebūdama pastato savininkė ir neturėdama jokių teisių į jį, negali perleisti jo nuomos ar panaudos teise, nustatyti įrašų, susijusių su pastato valdymo ar naudojimo teisių perleidimu, viešajame registre“.
„Osterodės“ ieškinį pernai išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, jį atmetė. Tačiau Vytauto parko „reikalai“ aptariami kituose teismuose, kitose institucijose. Visi turi darbo, visi patenkinti, išskyrus tuos, kurie patiria nemažai išlaidų bei nervų įtampos, mėgindami atspėti, kuo konkrečiai jiems visas šis procesas „dėl visuomenės“ pasibaigs.
Vytauto parkas dabar
Antstolis: teismas gali nubausti savivaldybę pinigine bauda
Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ paprašytas konsultacijos antstolis Marekas Petrovskis paaiškino, kad teismas gali nubausti Kauno miesto savivaldybę pinigine bauda dėl teismo nutarties nevykdymo, nebent savivaldybė pateiktų konkrečias priežastis, kodėl to negali padaryti.
„Teismo nutartis, jei ji yra neskundžiama ir galutinė, įsiteisėja iš karto, nuo pat jos priėmimo dienos, jos vykdymas privalomas tiek fizinių, tiek juridinių asmenų atžvilgiu. Civilinio proceso kodekso 18-asis straipsnis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas privalo būti vykdomas.
Žinoma, nutarties vykdymas priklauso nuo teisinės sąmonės, sąmoningumo, tačiau tai labiau taikytina fiziniams asmenims. Bet ir juridiniai asmenys privalo paklusti Lietuvos Respublikos vardu priimtam teismo sprendimui. Jei to nedaro, jų veiksmus galima apskųsti pirmos instancijos teismui (dėl sprendimo nevykdymo). Tuomet antstolis, gavęs iš teismo vykdomąjį dokumentą, imasi teisėtų veiksmų, kad nutartis būtų įvykdyta. Priešingu atveju jos nevykdančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui gresia teismo paskirta bauda“, – sakė antstolis M. Petrovskis.
Ta pačia tema „Kas vyksta Kaune“ raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę. Gavę jos komentarą, būtinai paskelbsime, temą pratęsdami.
