Lyginant gyventojų skaičius, Kauno rajone gimstamumas santykinai didesnis nei Kauno mieste

Asociatyvi / DELFI nuotr.
Asociatyvi / DELFI nuotr.

Pernai tiek Kaune, tiek šį miestą žiedu juosiančiame Kauno rajone padaugėjo gyventojų. Jei 2024-ųjų sausio 1-ąją Kaune gyvenamąją vietą buvo deklaravę 304 198 žmonės, po metų, 2025-ųjų sausio 1-ąją, – 314 208 gyventojai, – skelbia Registrų centras.

Kauno rajone per praėjusius metus gyventojų skaičius paaugo nuo 114 860 (2024-ųjų pradžioje) iki 117 382 (šių metų sausio 1 d.).

2025-uosius Lietuva pradėjo turėdama 3 054 549 registruotus gyventojus, iš jų 400 – vyresnius nei 100 metų amžiaus (354 – moterys ir 46 – vyrai).

Įdomu tai, kad šalyje patys vyriausi (kaip buvo fiksuota šių metų sausio 1 dieną) – Kauno miesto gyventojai, 110-metė moteris ir 103 metų vyras.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ prieš metus skelbė, jog 2023-aisiais antrajame pagal didumą Lietuvos mieste buvo registruoti 2 529 gimimai, deja, mirčių – gerokai daugiau, – 3 890. Dabar, remiantis Registrų centro duomenimis apie civilinės būklės aktų įrašų kiekius, galima konstatuoti, jog 2024-aisiais Kaune sumažėjo gimimų skaičius. Per visus metus mieste registruoti 2 395 naujagimiai, ir vėl deja, – 3 825 kauniečių mirtys.

Beveik tris sykius už Kauno miestą gyventojų skaičiumi mažesnėje savivaldybėje (Kauno rajono) 2024-aisiais gimė daugiau nei pusė tiek naujagimių, kiek mieste. Rajono gyventojų šeimos pernai džiaugėsi sulaukusios 1 224 kūdikių.

Visoje Lietuvoje per praėjusius metus gimė 25 599 vaikai, bet mirė 39 525 šalies gyventojai. 2024-ųjų sausio 1-osios duomenimis, šie rodikliai buvo atitinkamai – 26 654 (gimimai) bei 39 628 (mirtys). Jei ne į Lietuvą atvykstantys emigrantai, bendras mūsų šalies gyventojų skaičius pastebimai sumažėtų, nes Lietuvos piliečių gimstamumo rodiklius gerokai viršija mirčių skaičius.

Statistika byloja, jog praėjusiais metais Kauno mieste mažiau buvo fiksuota santuokų bei ištuokų: 2025 m. sausio 1 d. konstatuota, jog per 2024 metus susituokė 3 825 poros, išsiskyrė 894-ios, o per 2023-uosius Kaune buvo sudarytos 1 702 santuokos bei registruota 917 ištuokų.

Pažymėtina, jog ir toliau stebina augimo tempais Kauno rajonas. Pernai toliau sparčiai augo Domeikavos (jau turinčios 12 163 gyventojus), Ringaudų (11 292), Užliedžių (10 633) Garliavos apylinkių (10 355), Garliavos (10 350) seniūnijos. Šeštoje vietoje su 8 603 deklaruotais gyventojais šiuo metu yra Karmėlavos seniūnija.

Kauno rajonas kuriasi jaunos šeimos, todėl natūralus prieaugis taip pat stabilus. „Pernai pasveikinome 1 224 naujagimius. Manau, kad mūsų krašto patrauklumą lemia ne tik gera geografinė padėtis, bet ir gyvenimo kokybės rodikliai“, – tvirtina Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Kauno rajono savivaldybė – viena jauniausių šalyje. Tai liudija ir naujausi Registrų centro duomenys. Daugiausia čia gyvena žmonių nuo 15 iki 45 metų – 50 677 (43 proc.). Antra gausiausia grupė – nuo 46 iki 65 metų, kuriai priklauso 30 550 asmenų (26 proc.). Jauniausių (iki 7 metų) Kauno rajono gyventojų priskaičiuojama 9 013 (beveik 8 proc.), o vaikų nuo 8 iki 14 metų – 9 349 (8 proc.). Šių dviejų amžiaus grupių gyventojų skaičius pranoksta vyresnių kaip 66 metų gyventojų skaičių – jų fiksuota 18 044 (maždaug 15 proc.). 2024 m. sausio 6 d. duomenimis, procentinė išraiška visose amžiaus grupėse buvo tokia pati.

Asociatyvi / L. Balandžio, BNS nuotr.
Asociatyvi / L. Balandžio, BNS nuotr.

Kauno rajono savivaldybės pateiktais portalui „Kas vyksta Kaune“ duomenimis, tarp didžiųjų, vertinant pagal gyventojų amžių, jauniausia rajone yra Užliedžių seniūnija. Beveik 55 proc. čia gyvenančių žmonių – nuo 15 iki 45 metų, vyresni nei 66 metų sudaro netoli 7 proc. o 18 proc. šios seniūnijos gyventojų yra nuo 46 iki 65 metų, 12 proc. – iki septynerių, beveik 9 proc. – 8-14 metų vaikai. Ringaudų seniūnijoje 15-45 metų gyventojai sudaro beveik 47 proc., nuo 46 iki 65 metų – beveik 22 proc., 8-14 metų – 11 proc., o likusioms amžiaus grupėms tenka po šiek tiek daugiau kaip 10 proc. Domeikavos seniūnijoje taip pat dominuoja (beveik 44 proc.) 15-45 metų gyventojai, o nuo 46 iki 65 metų, vyresnių nei 66 metų yra dvigubai daugiau nei Užliedžių seniūnijoje: atitinkamai 7 ir 14 proc. Vaikų abiejose amžiaus grupėse šioje seniūnijoje yra apie 8,5 proc. Daug 15-45 metų gyventojų yra Alšėnų ir Akademijos seniūnijose – atitinkamai 45,7 ir 44,3 proc. Tačiau labiausiai šiuo aspektu išsiskiria Batniavos seniūnija, kurioje tokio amžiaus grupės gyventojų yra net 62,3 proc. 46-65 metų gyventojai čia sudaro 26 proc., vyresni nei 66-erių – 8,3 proc. – 8-14 metų ir vos 1,3 proc. – vaikai iki septynerių metų.

Išplėtota infrastruktūra, kokybiškos kultūros, švietimo, socialinės, sveikatos paslaugos – tokias pasirinkimo kurtis Kauno rajone priežastis apklausose dažniausiai nurodo gyventojai. Verslas pabrėžia palankią mokesčių politiką, patogią geografinę padėtį.

„Greta demografinių iššūkių susiduriame ir su didžiule verslo plėtra, kuri vyksta keliose zonose, o labiausiai – Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Kauno rajono savivaldybėje yra daugiau kaip 5 tūkst. verslo subjektų, – pabrėžė savivaldybės vadovas. – Tenka apgailestauti, kad anksčiau galioję teisės aktai leido stichišką plėtrą, trūko atsakomybės investuotojams ir NT vystytojams. Tačiau situacija keičiasi į gerąją pusę. Savivaldybių infrastruktūros įstatymas leidžia sukaupti papildomų lėšų. Verslininkai suprato, kad savo projektus reikia iš anksto aptarti su savivaldybe, pasidomėti, kokios toje teritorijoje problemos, kaip jas galima kartu spręsti“, – teigia meras V. Makūnas.

Pagal Finansų ministerijos sudarytą Lietuvos savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą (GKI) Kauno rajonas kartu su Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestais bei Neringos kurortu patenka į penketuką savivaldybių, kuriose gyvenimo kokybės rodikliai yra geriausi. Pagal demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo subindekso reikšmes Kauno rajonas yra pirmas, o pagal materialines gyvenimo sąlygas – trečias.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA