Pirmąjį 2024 metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) Lietuvoje augo 2,9 proc., antrąjį – 1,4 proc., o trečiąjį – 1,2 proc. lyginant su atitinkamais praėjusių metų laikotarpiais. Ir nors šalies ekonomika šiemet demonstruoja atsigavimo ženklus, esama ir paslėptų rizikų, kurios visiems turėtų kelti susirūpinimą, – akcentavo naujosios Vyriausybės programos pristatymo išvakarėse savo įžvalgas paviešinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Augimo laikotarpis gali būti trumpas
Jis primena, jog Lietuva yra integruota į ES pramonės tiekimo grandines. Dėl galimų muitų, kuriuos gali įvesti JAV ar kitos rinkos, Europos įmonės pasirenka kaupti atsargas. Tai lemia laikiną Lietuvos pramonės ir eksporto augimą – didėjančią gamybos apimtį ir paklausą sandėliavimo bei logistikos paslaugoms. ES verslai, pagrįstai nuogąstaudami dėl galimų prekybos apribojimų ir didesnių muitų, skatinami apsipirkti didesniais kiekiais iš anksto. Dėl to Lietuvos eksportuotojai, ypač gamybos ir logistikos sektoriuose, šiuo metu gali stebėti padidėjusius užsakymus.
„Tačiau šis laikinas suaktyvėjimas ne tik nesuteikia ilgalaikės vilties, bet primena, kad su galbūt atsirasiančiais muitais bei apribojimais susidursime ir mes. Ir kaip gamintojai ir eksportuotojai, bet ir kaip galimas naujas pagrindinis dempinguojamos gamybos iš trečiųjų šalių taikinys (kalbant apie visą Europą)“, – sako V. Janulevičius.
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2024 m. trečiąjį ketvirtį eksportas į ES padidėjo 12 proc. lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu. Bet toks gerėjimas gali būti labai netvarus. Kai ES įmonės užpildys sandėlius, paklausa gali sumažėti, o tai sukels staigų Lietuvos eksporto apimties kritimą. O toks cikliškumas gali stipriai paveikti Lietuvos ekonomiką, ypač, jei šis kritimas sutaps su griežtesnėmis pasaulinės prekybos sąlygomis.
Ko gamintojams derėtų imtis, vengiant pralaimėjimo?
Atsakydamas į tokį klausimą LPK prezidentas V. Janulevičius pabrėžia, kad Lietuvos eksportuotojams svarbu ieškoti naujų rinkų už ES ribų, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno regiono. Tai reiškia, jog nuolat reikia ieškoti naujų diversifikacijos galimybių, taip pat – inovuoti ir eksportuoti ne žaliavas, o galutinį produktą. Todėl būtinos investicijos į pridėtinę vertę kuriančias sritis, tokias kaip technologijų ar žaliųjų produktų plėtra.
„Mūsų konkurencingumas, vis labiau brangstant darbuotojams ir vis labiau jų stokojant, pradeda rimtai šlubuoti. Nepadeda ir vis dar nekonkurencingos energijos kainos, darbo našumo sąstingis, ir itin prasta prieiga prie kapitalo.
Nežinau, kiek dar laiko tik kalbėsime apie tai ir visiškai nieko nedarysime. Turime nesvaigti nuo savo augimo, o atsakingai planuoti“, – konstatuoja V. Janulevičius – vadovas organizacijos, vienijančios per 4000 įmonių, kurios sukuria daugiau nei pusę viso šalies BVP (bendrojo vidaus produkto), o taip pat pagamina per 83 proc. Lietuvos eksporto produkcijos.
Vertinant situaciją, LPK prezidento nuomone, reikia visiems būti atsargiems, nes dabartiniai Lietuvos BVP ir eksporto rodikliai nėra visiškai „tikri“, – juos lemia laikinos aplinkybės. Todėl Vyriausybė turėtų apsvarstyti paramos priemones įmonėms, susidūrusioms su staigiu eksporto mažėjimu.
„Tiek Vyriausybei, tiek verslui svarbu ruoštis galimam staigiam kritimui, kad išlaikytume ekonomikos stabilumą, užtikrintume tvarų augimą net ir pasikeitus pasaulinėms prekybos sąlygoms. Dar galiu pasikartoti, kad visais atvejais labai svarbi stabili ir nuspėjama mokestinė aplinka“, – teigia V. Janulevičius.
