Po Seimo rinkimų Kauno miesto taryboje galimi tik minimalūs pokyčiai

„Gimė (…) m. Šakiuose, baigė rusų kalbos ir literatūros bakalauro studijas Šiaulių universitete. 1998 m. Kauno technologijos universitete apsigynė edukologijos magistrą. Dirbo mokytoja Kauno Kovo 11-osios gimnazijoje, 2015-2016 metais Kauno savivaldybės tarybos narė. 2012–2015 metais – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Kauno regioninio centro pirmininko pavaduotoja, valdybos narė ir Kauno švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė. Už visuomeninę veiklą ir bendruomeniškumo skatinimą apdovanota Kauno miesto savivaldybės Gerumo kristalu. Pomėgiai ir laisvalaikis: grybavimas ir žvejyba. LVŽS frakcijos Seime narė, išrinkta į šalies parlamentą Kalniečių apygardoje“, taip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2016-aisiais visuomenei pristatė internete savo frakcijos parlamente narę Aušrą Papirtienę.

„Vieningo Kauno“ atstovai nori reikštis ir šalies politiniame lauke

A. Papirtienė nuo 2013-ųjų buvo ir dabar yra nepartinės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narė, ne pirmą kadenciją – ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Ragavusi „Seimo duonos“, šiemet ji vėl nori prie jos sugrįžti, nes jaučiasi „dar ne viską Lietuvai pasakiusi“? Dar galima priminti, kad 2016-aisiais būdama LVŽS kandidatų (daugiamandatininkų) sąraše, ji Seimo rinkimus laimėjo, Kalniečių apygardoje įveikusi buvusį Kauno miesto merą konservatorių Andrių Kupčinską. Tačiau 2020-aisiais toje pačioje apygardoje antrajame ture pralaimėjo vilniečiui konservatoriui Arvydui Anušauskui, su kuriuo vėl A. Papirtienę suvedė likimas (Seimo rinkimai ir balsavusiųjų pasirinkimai).

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad antrasis 2024-ųjų Seimo rinkimų turas vyks spalio 27-ąją. Tiesa, šį kartą A. Papirtienės pavardės jau neaptinkame LVŽS kandidatų į Seimą sąraše, – moteris politinės sėkmės siekia su naujoke – Remigijaus Žemaitaičio įkurta „Nemuno aušra“.

Kauno savivaldybės tarybos posėdžiuose ji, kaip ir likusioji savo lyderio, Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio suburta „visuomeninė organizacija“ (politinė dauguma savivaldybėje) savo nuomonės garsiai nereiškia. Lygiai taip pat tarybos posėdžiuose garsiai nekalba ir kitas buvęs parlamentaras, šiuo metu „Vieningo Kauno“ frakcijos Kauno savivaldybėje narys Gediminas Vasiliauskas, 2016-aisiais patekęs į Seimą kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas. Jis irgi prieš šiuos rinkimus kažkodėl apdairiai nusigręžė nuo LVŽS – nuo partijos, kuri jam padėjo praminti kelią iš municipalinės politikos į aukštesnį lygmenį. O gal paklausė „solidesnių politikų“ patarimo ir apdairiai tapo „inkliuzu“ „Nemuno aušros“ sąraše? Juk jis – nepartinis, tai perbėgėliu iš partijos į partiją (kaip kokio Skardžiaus) niekas jo neapšauks…

Bet jei kolegė „vieningoji“ A. Papirtienė tos „…aušros“ sąraše po pirmojo 2024 Seimo rinkimų turo, kai surinko 2110 rinkėjų balsų, šoktelėjo iš 40 vietos į 27-ąją bei dar laimėjo 2-ą vietą vienmandatėje apygardoje, kur varžysis su jau minėtu konservatoriumi, tai G. Vasiliauskas iš 39-osios to paties sąrašo pozicijos smuktelėjo į 48-ąją (1113 balsai), ir antrajame rinkimų ture dėl parlamentaro kėdės negalės kovoti.

Seimo rinkimai baigėsi ir kitiems dviem „Vieningo Kauno“ frakcijos miesto savivaldybės taryboje nariams. Tomas Žebuolis pirmajame ture gavo 377 reitingo balsus. Jis iš 70-os vietos „valstiečių ir žaliųjų“ sąraše smuktelėjo į 84-ąją. Nepasisekė ir ilgamečiui Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovui, aktyviai dirbančiam Kauno taryboje „Vieningo Kauno“ frakcijos nariui Benjaminui Želviui. Per rinkimus būdamas Kauno mero V. Matijošaičio labai palaikomos Sauliaus Skvernelio įkurtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatų sąraše, jis rinkėjams reitingavus, surinko 2818 pirmumo balsų, tačiau smuktelėjo iš 10 į 18 partijos kandidatų sąrašo poziciją.

Šansų laimėti tebeturi konservatorių ir socdemų atstovai

Nors Kauno tarybos opozicijai ar valdančiajai daugumai nepriklausančių (tik pastarajai dažniausiai pritariančių) Lietuvos socialdemokratų Kauno miesto savivaldybės taryboje yra vos trys, du šios partijos nariai – frakcijos vadovas Darius Razmislevičius ir Robertas Kaunas dalyvauja Seimo rinkimuose. Pirmasis iš jų po pirmojo turo iš 39 sąrašo vietos persikėlė į 41 (surinko 1940 reitingo balsų), antrasis Kauno tarybos socialdemokratas iš 69-os pozicijos pakilo į 47-ąją (su 1668 pirmumo balsais).

D. Razmislevičius „susikaus“ antrajame rinkimų ture su politikos veteranu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) atstovu, anksčiau buvusiu ir dabar esamu žemės ūkio ministru Kaziu Starkevičiumi, beje, per pirmąjį rinkimų turą jau išrinktu (daugiamandatėje apygardoje) Seimo nariu. R. Kaunas – su konservatoriumi, opozicinės frakcijos Kauno savivaldybės taryboje vadovu Pauliumi Lukševičiumi, kuris pirmajame ture buvo pranašesnis už kolegą socialdemokratą.

Antrajame šalies parlamento rinkimų ture taip pat mėgins laimėti ir kitas konservatorius iš Kauno miesto savivaldybės tarybos, – Martynas Prievelis. Pagrindinę Seimo rinkimų dieną, spalio 13-ąją, jis pirmavo Šilainių apygardoje.

Minimų partijoms priklausančių kandidatų laimėjimo atveju, po Seimo rinkimų jų vietas Kauno miesto taryboje galėtų užimti kiti bendrapartiečiai, 2023-aisiais dalyvavę savivaldos rinkimuose tačiau „likę už brūkšnio” ir mandato negavę.

Kitoje Kauno savivaldybės frakcijoje – 4 narius taryboje turinčioje LVŽS – pokyčių nenusimato, kadangi dvi šios partijos atstovės jau po pirmojo turo nebeturi galimybės toliau varžytis dėl vietos Seime.

Ankstenis 1 2

Pirmame ture dalyvavo 52,06 proc. šalies rinkėjų

Kiek jų ateis balsuoti per antrąjį Seimo rinkimų turą, sunku atspėti. Remdamiesi ankstesne patirtimi, rinkimų organizatoriai prognozuoja, kad balsuojančiųjų bus mažiau. Iš rinkėjų sąrašuose esančių 2.384 368 rinkėjų 2024 Seimo rinkimuose dalyvavo 1 241 335.

Šiemetiniuose Seimo rinkimuose visoje Lietuvoje galiojančių biuletenių buvo fiksuota 98,07 proc., Kauno apygardose – panašiai tiek pat. Nuo 98,04 proc. didžiausioje – Savanorių apygardoje (turinčioje iš viso sąrašuose 36 391 rinkėją, iš kurių balsavo 18 741), iki 98,59 proc. galiojančių biuletenių Centro – Žaliakalnio apygardoje. Pastarojoje iš 35 718 sąrašo rinkėjų rinkimuose dalyvavo 20 911 (58,54 proc.). Šios apygardos rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias Kaune. Mažiausiu aktyvumu šįkart pasižymėjo Savanorių apygardoje balsavę rinkėjai (51,5 proc.).

Partijai, norinčiai būsimą Seimo kadenciją tapti parlamentine, per pirmąjį turą (kai balsuojama už „sąrašinius“ kandidatus, reikia surinkti 5 proc. balsų (šiuose rinkimuose tokį kiekį balsavusiųjų sudaro 62 067 rinkėjai). Jungtinis kandidatų sąrašas, kad laimėtų, turi surinkti 7 proc. balsų (šįsyk – 86 894). Tai – rinkimų barjeras, – skelbiama vrk.lt portale.