Beveik visos Seimo rinkimuose dalyvaujančios pagrindinės partijos sako matančios sau naudos iš didžiausio rinkimų aktyvumo per pastarąjį dešimtmetį.
Sekmadienį vykusio pirmojo rinkimų turo aktyvumas – penktas didžiausias po 1992-ųjų, 1996-ųjų, 2000-ųjų ir 2012-ųjų balsavimų.
2024-ųjų aktyvumas siekia 52,06 procento, balsuoti iš viso atvyko per 1 mln. 212 tūkst. rinkėjų.
„Mobilizacinė žinutė“
Anot apklausų lyderių, socialdemokratų štabo vadovo Roberto Duchnevičiaus, daugiau nei pusės rinkėjų apsisprendimas ateiti balsuoti „rodo gerą tendenciją“.
„Mūsų rinkėjas ne visada, galbūt, ateina taip stropiai kaip konservatorių, – žurnalistams sakė Vilniaus rajono meras. – Aišku, dėl pilietinės visuomenės norisi, kad aktyvumas dar didesnis būtų, bet turim, ką turim, tačiau yra tikrai geriau negu 2020 metais.“
Tuo metu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tvirtino, jog „mobilizacinė žinutė visuomenei“ buvo išgirsta.
„Išgirdo žinutę rinkėjai, kad Lietuvos ateitis sprendžiasi šiuose rinkimuose“, – sakė jis.
G. Landsbergis dar prieš rinkimus ragino rinkėjus aktyviai balsuoti ir pasisakyti už tradicines partijas, jog prie valdžios nebūtų prileisti radikalai. Bene dažniausiai jis minėjo „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį.
Vis tik pastarasis taip pat įžvelgia didesnio aktyvumo naudą jo partijai.
„Aktyvumas man yra labai į naudą, nes tie žmonės, kurie prezidento kampanijos metu irgi atėjo pirmą kartą balsuoti, jie atėjo dabar su manimi balsuoti, – BNS sakė politikas. – Tai reiškia, kad apie 5-6 procentus, aš tikiuosi, naujų rinkėjų atsivedžiau.“
„Stipresnis mandatas“
„Valstiečių“ sąrašo vedlys Aurelijus Veryga pabrėžė, kad nors aktyvumas partiją ir tenkina, rinkimuose dalyvauja nemažai partijų, kurios taikosi į tuos pačius rinkėjus.
„Čia matematika gi yra labai paprasta, aišku, yra niuansų – yra šitoje spektro pusėje daug varžovų. Ir vėlgi, matysim, kaip tie balsai skaidysis, kaip dalysis, bet bet kokiu atveju didesnis rinkėjų aktyvumas yra mums taip pat naudingas“, – tvirtino jis.
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis didesnį aktyvumą vertino atsargiai, mat jį galėjo lemti sostinės rinkėjai.
„Aktyvumas iš vienos pusės džiugina, nes viršija 50 procentų. Bet kelia nerimą, kad tie procentai pasiekiami mūsų sostinės rinkėjų skaičiumi. O žinant nuotaikas, turbūt, tikrai (Vilniuje – BNS) nebus ta rinkėjų dalis, kuri daugiausia rinkimuose bus balsavusi už mus. Bet gal klystu“, – kalbėjo buvęs premjeras.
Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės teigimu, didesnis aktyvumas turėtų džiuginti tiek politikus, tiek rinkėjus, nes dėl to bus „stipresnis mandatas partijoms, kurios bus išrinktos, ir kandidatams“.
Regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus vylėsi, kad į rinkimus atėjo tie, kurie apklausose buvo dar neapsisprendę ir balsą atidavė už jo vadovaujamą politinę jėgą.
Liberalų sąjūdžio valdybos narys Andrius Bagdonas taip pat reiškė lūkestį, kad didesnis aktyvumas susijęs ir su aktyvesniu liberalų rinkėjų įsitraukimu.
Atsargiai prognozuoja
Dalis partijų Seimo rinkimų rezultatų kol kas neprognozuoja.
„Aš esu labai neazartiškas žmogus ir nemėgstu spėlioti dalykų, kuriuos po kelių valandų visi sužinosime faktiškai. Tai vis dėlto siūlyčiau komentuoti faktus, o ne kažkokius lūkesčius ar konkrečius įsivaizdavimus, kaip galėtų būti“, – kalbėjo konservatorė, premjerė Ingrida Šimonytė.
Tuo metu R. Žemaitaitis svarstė, jog dešimt mandatų Seime „Nemuno aušrai“ reikštų sėkmę.
Savo ruožtu A. Armonaitė tvirtino, jog jos vadovaujama partija „drąsiai praeis“ 5 proc. ribą.
„Turime kai kurių indikacijų ir iš užsienio apylinkių, kol kas viskas neblogai bus“, – sakė politikė.
S. Skvernelis sako, jog geras pasirodymas rinkimuose būtų, jei pavyktų išlaikyti esamą frakcijos dydį – 16 narių.
„Jei išlaikytume tą pačią frakciją, būtų labai, labai, labai geras rezultatas“, – teigė S. Skvernelis.
Rinkimuose šiemet galėjo dalyvauti beveik 2,4 mln. rinkėjų.
Pirmadienio naktį paaiškės galutiniai rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kur renkama 70 parlamentarų. Didžiojoje daugumoje vienmandačių apygardų prireiks antrojo rinkimų turo, jis vyks spalio 27 dieną.
Iš viso į Seimą šiemet kandidatavo 1740 politikų, kandidatų sąrašus iškėlė 14 partijų bei viena koalicija.
