Kauno BLC verslo centre vykusiame Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) renginyje ketvirtadienį buvo pristatyta rinkimų programa miestui „Planas – Kaunas 2030“. Politinė komanda, suburta iš stipriausių savo sričių lyderių, deklaravo ambicingus tikslus, siekiančius Kauno ir visos Lietuvos pažangos. Renginio metu akcentuota šalies saugumo svarba, ekonomikos ir energetikos srityse būtina išlaikyti dabartinį augimo tempą.
„Kaunas visada buvo laisvės ir demokratijos švyturys. Mūsų politinei bendruomenei svarbi ateitis ir pažanga, valstybės saugumas. Labai svarbus ir Kaunas, kuriam itin daug dėmesio rodė dabartinė Vyriausybė, įgyvendindama šalies kontekste svarbių projektų. Dabartinė komanda pasiruošusi toliau dirbti tam, kad kiekvienas iš mūsų galėtų didžiuotis savo miestu, savo valstybe“, – sakė programos pristatymą moderavęs Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas.
Išbandymas pasaulinei tvarkai
Mieste į Seimo rinkimus keliami septyni TS-LKD kandidatai. Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje – partijos pirmininkas, Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Prieš ketverius metus, pradėdami kelionę į ankstesnius rinkimus, su nerimu žiūrėjome į tai, kas vyksta pasaulyje. Turbūt mažai kas galėjo patikėti, ką teks patirti pasauliui ir Lietuvai per tuos ketverius metus. Pavadinčiau tai išbandymo laikotarpiu – išbandymo pasaulinei, įstatymais grįstai tvarkai. Diktatūros, esančios rytuose, spjovusios į nusistovėjusias taisykles bei taiką, sukurtą po Šaltojo karo pabaigos, nusprendė perbraižyti sienas ir vykdyti žiauriausią Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų matytą karą“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Ministras Lietuvos pašonėje vykstančius geopolitinius procesus pavadino itin skambiai – chamo laikotarpiu.
„Chamas yra tas, kuris atėjęs į kultūringą bendruomenę, susikels kojas ant stalo, nesilaikys taisyklių ir jaus, kad jam niekas už tai negresia. Būtent toks yra Putino lūkestis. Jis tikisi, kad stipraus atsako nebus, kad Vakarai nesugebės susitarti ir chamizmas pasaulyje įsigalės. Ypatingai man neramu todėl, jog ir mūsų politinėje bendruomenėje turime labai ryškių, chamiškų veikėjų, kurių veikimas, iš tikrųjų, yra nuteiktas prieš mūsų visuomenę. Keliantis neapykantą, skaldantis, siekiantis mus nusukti nuo vakarietiškos krypties“, – sakė Užsienio reikalų ministras.
Atitinkamai, vienas svarbiausių TS-LKD partijos programinių nuostatų – tvirta pozicija ir atsakas tiems, kurie nepaiso tarptautinių bei nacionalinių saugumo interesų.
„Kaunas Lietuvoje visada puoselėjo laisvės, demokratijos dvasią. Šiandien, kaip niekada, tos Kauno laisvės dvasios reikia ir vėl. Ji turi padėti atremti negandas, kurios tyko ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Kviečiu ginti ir auginti Kauną bei Lietuvą kartu“, – ragino G. Landsbergis.
Ateinantys ketveri metai – kritiniai
Panemunės vienmandatėje apygardoje keliama TS-LKD kandidatė ir esama Finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentavo, jog svarbiausia artimiausios ateities užduotis – nemažinti pagreičio.
„Per pastaruosius ketverius metus finansavimą gynybai padidinome du kartus. Šiandien pagal skiriamas lėšas krašto apsaugai esame ketvirti NATO. Turime naujus gynybos planus, politinį sutarimą su Vokietija dėl jos brigados dislokavimo Lietuvoje. Turime sutarimą dėl nacionalinės divizijos suformavimo. Ateinantys ketveri metai bus kritiniai šių planų įgyvendinimui. Per tą laikotarpį skirsime reikalingą finansavimą krašto apsaugai, užtikrinsime įsigijimą reikalingų oro gynybos sistemų, užtikrinsime, kad laiku būtų užbaigti reikalingi karinės infrastruktūros projektai. Su kitomis regiono šalimis kursime neįveikiamą tvirtovę“, – sakė G. Skaistė.
Ministrės teigimu, kita šiandien strategiškai svarbi tema yra energetika.
„Lietuva ir čia rodo pavyzdį. Iškart po Ukrainos užpuolimo atsisakėme rusiškų dujų, naftos, elektros. Investavome į atsinaujinančią energetiką. Turime saulės, vėjo, vandens jėgaines. Po priimto proveržio paketo ženkliai išaugo žalios elektros energijos gamyba. Šiandien pasigaminame nebe trečdalį, o daugiau kaip pusę reikalingos elektros. 2028 metų kadencijos pabaigoje turime visą reikalingą elektrą pasigaminti šalies viduje. Taip sumažinsime ir kainų svyravimus, tapsime energetine sala. Tokį savo savarankiškumą galime sėkmingai išnaudoti tolimesniam ekonomikos augimui“, – kalbėjo Finansų ministrė.
Anot G. Skaistės, nepaisant vykusių krizių, Lietuvos ekonomika Rytų ir Šiaurės Europos regione augo bene sparčiausiai. Prie to prisidėjo kryptingos Vyriausybės pastangos skatinant investicijas, perėjimą prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos.
„Išlaidos mokslui išaugo 2,5 karto, sukurtas nacionalinis plėtros fondas su milijardinėmis finansinėmis priemonėmis inovatyviam verslui, sukurtas ir įgyvendinamas naujos kartos Lietuvos reformų ir investicijų planas, kurio vertė siekia beveik 4 mlrd. eurų. Kitoms Baltijos šalių ekonomikoms stagnuojant, esam netgi vadinami tam tikru ekonominiu fenomenu. Tikiu, kad per ateinantį dešimtmetį pasieksime ir pralenksime bendrojo vidaus produkto vienam žmogui Europos vidurkį“, – sakė G. Skaistė.
Proveržį rodo ir įkvepiantys migracijos rodikliai.
„Neatsitiktinai, per šią kadenciją pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo į Lietuvą grįžo daugiau žmonių, nei išvažiavo. Žmonių pajamų didinimas ir skatinimas dirbti buvo nuoseklus mūsų Vyriausybės pasirinkimas. Šiandien Lietuva yra pirmą tarp pažangių pasaulio valstybių pagal realaus darbo užmokesčio augimą. Esame pirmi tarp JAV, Europos bei pažangių Azijos valstybių. Kadencijos metu vidutinis atlyginimas į rankas išaugo nuo 900 iki 1300 eurų. Jei išlaikysime tokias apsukas, po ketverių metų vidutinis darbo užmokestis į rankas sudarys per 2000 eurų. Vidutinė senatvės pensija išaugo nuo 400 iki 644 eurų. Jei išlaikysime ekonomikos augimo spartą, kadencijos pabaigoje, 2028 metais, ji pasieks beveik 1000 eurų“, – kalbėjo kandidatė.
Valstybės stiprinimo kryptis
Šalies progresu džiaugėsi ir Kalniečių apygardoje kandidatuojantis buvęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Hibridinė ataka, Rusijos agresija Ukrainoje, karo pabėgėlių srautas į Lietuvą, karo nulemtas energetikos resursų kainų šuolis Europoje. Šiomis sąlygomis mes vis tiek sugebėjome išlaikyti ekonominį stabilumą, užtikrinti augimą, stabilizuoti situaciją ties išorinėmis sienomis, sustiprinti krašto apsaugą, užsitikrinti mūsų sąjungininkų karinius įsipareigojimus būti čia, kartu su mūsų kariuomene. Ne tik planuose, bet ir realiai. Tai yra visų mūsų bendri pasiekimai ir bendros pastangos“, – sakė A. Anušauskas.
Kalbėdamas apie ateitį politikas akcentavo, jog geopolitinė situacija ir toliau reikalaus efektyvių ir drąsių sprendimų, užtikrinančių visos šalies saugumą.
„Karinis mūsų pajėgumas ir sąjungininkų paramos užtikrinimas yra viso to pagrindas. Mes sustiprinome ryšį su NATO sąjungininkais ir turime toliau įgyvendinti tai, apie ką prieš keturis metus galėjome tik pasvajoti“, – kalbėjo kandidatas.
A. Anušauskas akcentavo ir pokyčius, per pastaruosius ketverius metus įgyvendintus Kaune.
„Kaunas – Lietuvos istorinio atsparumo simbolis. Per pastaruosius metus kauniečiai gali matyti, kaip neatpažįstamai pasikeitė Lietuvos kariuomenės istorinė karinė bazė Panemunėje. Pastatyti nauji statiniai, rekonstruotos kareivinės, perginkluoti ir visapusiškai aprūpinti kariai, kuriami jau minėtos lietuviškos divizijos pajėgumai – padaryta išties daug. Laukia pabaigti oro gynybos vystymą“, – sakė A. Anušauskas.
Pacientas – sveikatos sistemos atskaitos taškas
Savanorių vienmandatėje apygardoje TS-LKD keliamas profesorius ir buvęs europarlamentaras Liudas Mažylis kalbėjo apie pažangą sveikatos apsaugos srityje. Profesoriaus nuomone, esminis tikslas – pasiekti Vakarų Europos lygį.
„Deja, bet Europa yra lėtinių ligų kontinentas, visame pasaulyje liūdnai pirmaujantis dėl vėžinių susirgimų. Per penkerius metus Europos Parlamente problemos matėsi kaip ant delno – tiek Lietuvos, tiek Europos mastu. Į ką norėčiau atkreipti dėmesį kalbant apie artimiausią ateitį? Pirmiausia, sveikatos sistemos atskaitos tašku turi būti pacientas. Antra, labai svarbu yra atskirties mažinimas. Juk negali būti taip, jog žmogaus sveiko gyvenimo perspektyva priklausytų nuo to, kokioje šalyje ar mieste gimė“, – kalbėjo profesorius.
Išeičių yra ir viena iš jų, anot L. Mažylio, yra regioniniai sveikatos politikos centrai.
„Kaunas šiame kontekste turi puikią perspektyvą, nes turi tam ir istorinį, ir infrastruktūrinį, ir intelektualinį pagrindą. Visą tai reikia ir ginti, ir auginti. Pažadu ateitį Kauno sveikatos mokslui ir nebijau žadėti, jog tapsiu didžiausiu Kauno regioninio sveikatos centro lobistu. Privalome pasakyti, kad pacientą laikysime visos sveikatos sistemos pagrindu – Europoje, Lietuvoje, Kaune“, – sakė L. Mažylis.
Žalesnė ir pigesnė energija
Petrašiūnų-Gričiupio vienmandatėje rinkimų apygardoje TS-LKD kandidatu keliamas Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius apžvelgė pokyčius ir progresą energetikos bei pramonės kontekste. Kandidato teigimu, pagrindiniu siekiu šioje srityje yra žalesnė ir pigesnė energija kiekvienam vartotojui.
„Visų pirma, norėčiau pasidžiaugti jūsų pačių, mūsų piliečių, aktyviu dalyvavimu stiprinant energetikos saugumą. Šiandien į saulės elektrines žmonės jau investavo 800 mln. eurų. Dalis to – valstybės parama, bet skaičiai vis tiek įspūdingi. Kitas momentas – saulės ir vėjo parkai. Šiuo metu jau įvykęs vienas konkursas ir parengta įstatyminė bazė, kad būtų statomas antras energetinis parkas. Kas toliau? Toliau žaliasis vandenilis. Būtent jis yra labai svarbus, jei norime reikšmingai vystyti pramonę“, – sakė K. Starkevičius.
Kalbėdamas apie pramonės augimą, kandidatas išskyrė Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) augimą.
„Džiaugiuosi, jog šiandien įmonės LEZ teritorijoje nebetelpa. Šią kadenciją mes ją reikšmingai praplėtėme ir toliau žvalgomės valstybinių sklypų aplink Kauną, tinkamų jos plėtrai“, – kalbėjo ministras.
Kartu K. Starkevičius atkreipė dėmesį ir į miestą pasiekusias milijonines investicijas.
„Miestą pasiekė ir dar pasieks didelės investicijos iš Vyriausybės. Keli pavyzdžiai. Pietrytinis aplinkelis. Jo kaina 16 mln. eurų, iš kurių 12 mln. eurų yra valstybės lėšos. Kleboniškio tiltas – 86 mln. eurų, kuriuos visa suma finansuoja Vyriausybė. Baigiama atnaujinti kelio danga Klaipėdos link. Negaliu nepaminėti ir Kruonio hidroelektrinės. Šiuo metu gaminamos naujos turbinas, leisiančias šį objektą išnaudoti maksimaliai. Visi šie darbai padaryti šios Vyriausybės ir mes drąsiai galime džiaugtis, kaip sparčiai judame į priekį“, – sakė K. Starkevičius.
Akcentuodamas, jog į žaliąją energiją aktualu ir saugu investuoti kiekvienam, politikas dalijosi ir ateities perspektyva. Anot jo, TS-LKD komandos tolimesniu prioritetu energetikos srityje yra energijos kaupiklių diegimas bei vystymas.
Aukštos pridėtinės vertės ekonomika
Vienas jaunos kartos TS-LKD kandidatų į Seimą, Šilainių vienmandatėje apygardoje keliamas TS-LKD frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje seniūnas ir partijos vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis antrino kolegoms besidžiaugdamas miesto ir šalies proveržiu.
„Per šią kadenciją vyriausybėje nuveikta išties daug ir dėl to mūsų mieste Kaune turime kuo pasidžiaugti. Netrukus pirmuosius investuotojus priims Aleksoto inovacijų parkas, jau greitai duris atvers mokslo populiarinimo centras „Mokslo sala“, sėkmingai įgyvendinama švietimo pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“, kurioje Kaune dalyvauja net 11 mokyklų ir joms yra skirta per 25 mln. eurų finansavimas. Taip pat reikšmingai auga finansavimas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Akivaizdu, kad turime nesustoti. Lietuvos pažangiųjų technologijų sektoriai, biotechnologijos, inžinerinė pramonė, informacinės technologijos, Lietuvoje augantys vienaragiai yra įkvepiantys sėkmės pavyzdžiai“, – sakė M. Prievelis.
Kalbėdamas apie ateities perspektyvą, politikas akcentavo aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimą.
„Dėl savo akademinio potencialo, stipraus ir inovatyvaus verslo Kaunas yra išskirtinis. Siekdami šių tikslų, turime stiprinti proveržio sritims reikalingą tyrimų, infrastruktūros bei inovacijų bazę, rūpintis talentų pritraukimu. Turime galvoti apie vietos talentų, sistemos struktūrinę pertvarką, palankių galimybių talentams atvykti, įsikurti ir dirbti Lietuvoje sukūrimą. Turime remtis jau pasiteisinusiomis praktikomis, skatinti įmonių inovacijų ir kompetencijų ugdymo centrų kūrimąsi greta universitetų. Geras pavyzdys – Kauno LEZ veikiančio automobilių pramonės giganto „Continental“ bendradarbiavimas su Kauno technologijos universitetu (KTU), rengiant aukštos kvalifikacijos inžinierius. Tad mes jau turime konkretų planą, kaip to sieksime“, – teigė kandidatas.
Apskrityje – 20 proc. šalies BVP
Programos pristatymą miestui reziumavo Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijos lyderis, TS-LKD Kauno sueigos pirmininkas, Aleksoto-Vilijampolės vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatuojantis Paulius Lukševičius. Politiko teigimu, šalies ir miesto progresas per pastaruosius kelerius metus vyko sparčiau, nei per pastaruosius dešimtmečius.
„Bendras gerovės lygis, kyla iš nuoseklaus ir atkaklaus darbo. Visi prisidedame prie mūsų šalies kūrimo siekdami kasdieninių tikslų. Visgi norėčiau kalbėti ambicingiau ir drąsiau. Kaunas pasiekė lėto augimo ribą. Nors apskrityje sukuriame daugiau nei 20 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, reikia didesnių žingsnių, kad pramuštumėme lubas. Mums reikia transformacijos. Labai džiaugiuosi matydamas maisto pramonės ir kitų tradicinių sričių atstovus šioje salėje. Tai yra mūsų bazė, ant kurios laikosi mūsų miestas“, – kalbėjo P. Lukševičius.
Kalbėdamas apie ambicingus ateities tikslus, kandidatas akcentavo specializacijos poreikį.
„Kiekvienas įmonės vadovas gali pasakyti vieną paprastą dalyką. Jeigu nori proveržio, turi specializuotis. Turi investuoti į vieną sritį ir toje srityje būti lyderiu. Paskutinės investicijos, ką ir minėjo kolegos, kalbėdami apie LEZ ir kitus projektus, įrodė, kad elektronika yra viena pagrindinių mūsų sričių. Na, o augant pramonės įmonėms, reikia logistikos, reikia logistinių sandėlių, reikia mechanizacijos paslaugų, reikia viešbučių, restoranų, reikia kitos industrijos. Ne veltui anksčiau buvo sakoma, jog viena darbo vieta statybos aikštelėje sukuria keturias už jos“, – sakė politikas.
P. Lukševičiaus teigimu, šiandien stovima prie naujos starto linijos. Finiše – tikslas tapti pirmaujančiu miestu Baltijos šalyse inžinerijos ir technologijų srityse.
„Tai pagerins visų kauniečių gyvenimą. Turėsime daugiau finansinių išteklių, kurie padės kurti modernią infrastruktūrą, skatins kultūros, pramogų ir sporto plėtrą. Žmonės jausis oriai, gyvendami taip, kaip nori. Ko tam reikia? Pirmiausia, yra labai svarbu turėti nacionalinę viziją šiam tikslui įgyvendinti. Tai – specializacijos vizija. Esame maža šalis, tad su didžiosiomis – nepasivaržysime. Turime labai aiškiai žinoti, kur nukreipiame savo jėgas ir finansus. Reikia didesnio ir glaudesnio technologinio bendradarbiavimo su verslu ir paprastesnių investicijų sąlygų. Antra, būtina išlaikyti sveiką diskusijos atmosferą ir pusiausvyrą tarp nacionalinės ir vietos valdžios. Galiausiai reikia stiprių ir kompetentingų atstovų Seime. Ginkime ir auginkime kartu“, – kvietė P. Lukševičius.
Seimo rinkimai šalyje vyks jau spalio 13 d., kurių metu ketverių metų kadencijai bus išrinktas 141 Seimo narys. Detaliau susipažinti su TS-LKD kandidatais į Seimą
galima čia.
Politinė reklama, bus apmokėta iš Arvydo Anušausko, Pauliaus Lukševičiaus, Liudo Mažylio, Martyno Prievelio, Gintarės Skaistės, Kazio Starkevičiaus ir TS-LKD (Gabrieliaus Landsbergio) PK sąskaitos.
