Ilgai galvojau, kaip pavadinti šį straipsnį, ir kažkaip prisiminiau sovietmečiu labai populiarų lenkų serialą „Keturi tankistai ir šuo“. (Vyresnioji karta jį, manau, tikrai gerai atsimena – M. P.). Šis filmas ir „pakišo“ šio rašinio pavadinimą. Nors pradžioje buvau sugalvojęs visai kitą, – „Keturkojis gelbėtojas Portas – tikra Nidos žvaigždė“.
Šįkart tie „tankistai“, tik ne keturi, o du – tai Nidos gelbėtojai kauniečiai Artūras Baniulis ir Liutauras Žemaitis. Na, o jų šuo, kaip tikriausia supratote, ne Šarikas (taip vokiečių aviganis vadinosi tame lenkų filme – M. P.) o aštuonerių metų belgų aviganis Portas. Tikrąja to žodžio prasme, šią vasarą tapęs Nidos žvaigžde.
Ko jau ko, bet dėmesio netrūksta
„Dar nebuvo tokios dienos, kai prie pietinio paplūdimio gelbėjimo stoties, terasoje, poilsiautojai išvydę begulintį Portą – juo nesusidomėtų. Žmonės klausia, ką jis čia veikia, ar galima paglostyti, ir be abejo fotografuoja jį bei su juo“, – šypsosi keturkojo šeimininkas Artūras.
„Jis tapo kaip kokia tikra Holivudo žvaigždė. Tik dabar jau vasara eina į pabaigą, tad ir to dėmesio mūsų talkininkas sulaukia gerokai mažiau“, – įsiterpia Artūro porininkas Liutauras.
Kad Portas labai mėgiamas poilsiautojų, įsitikinau centriniame Nidos paplūdimyje, kur vyko improvizuota keturkojo ir gelbėtojų fotosesija.
Žmonės, išvydę kaip Portas gelbsti „skęstantįjį“ bei vykdo visas komandas, ne tik masiškai fotografavo bei filmavo, bet ir „pasirodymo“ pabaigoje garsiai reiškė susižavėjimą ilgai plodami. Na, bet apie viską nuo pradžių.
Darbdaviai pradžioje gerokai nustebo
– Artūrai kaip tu ir Portas tapote gelbėtojais?
A.B.: – Gelbėtoju, čia Nidoje, dirbu tik pirmą sezoną, nors teko prieš daugiau nei 40 metų paragauti šios duonos Šventojoje. Esu jau užtarnautame poilsyje ir sužinojęs, kad šią vasarą Nida ieško gelbėtojų, pasisiūliau ir priėmė. Aišku, po reikiamų normatyvų atlikimo.
– O kaip Portas? Irgi laikė egzaminus..?
A.B.: – O su Portu buvo daug paprasčiau, nes jau nuo mažens jis dalyvauja įvairiose Lietuvos bei užsienio šunų biatlono bei kitose varžybose, yra pelnęs ir ne vieną apdovanojimą. Tad pasiūliau darbdaviams biudžetinei įstaigai „Paslaugos Neringai“ „įdarbinti“ kartu ir jį. Pradžioje buvo daug nustebimo, tačiau kai pamatė, ką jis sugeba, šis nuogąstis dingo.
Akylai stebi poilsiautojus
– Ar lengva tapti gelbėtoju?
A.B.: – Tikrai juo tampa ne kiekvienas panorėjęs. Visų pirma, reikia išlaikyti tam tikrus fizinius normatyvus. Ir aišku, žiūrima į kandidatų sugebėjimą, jei ištinka nelaimė psichologines savybes. Šią vasarą Neringos paplūdimiuose dirba daugiau nei 20 gelbėtojų. Nemaža dalis iš jų jaunimas.
– Bet grįžkime prie Porto. Kokios šio keturkojo gelbėtojo pareigos?
A.B.: – Jis gana greitai perprato visas savo darbo subtilybes. Portas, kai būna terasoje, ypač pietiniame paplūdimyje, akylai stebi poilsiautojus, ypač vaikus. Ne kartą pastebėjęs, kad koks mažis neatsargiai braido po bangas, iškart sureaguoja ir pradeda loti. Jis taip pat sureaguoja, jei pamato, kad kažkas brenda į jūrą su maudymosi čiužiniais, kas yra griežtai draudžiama. O ir jūroje, esant reikalui, jis moka nuplaukti iki skęstančiojo bei jam perduoti ant virvės tempiamą gelbėjimosi plūdurą.
Kinas ne juokais išsigando
– Ar dar yra Neringoje ar Klaipėdoje, Palangoje bei Šventojoje keturkojų gelbėtojų?
A.B.: – Nėra, jis toks vienintelis ne tik mūsų Neringos pajūryje, bet ir Lietuvoje.
– Kaip ši vasara? Orų atžvilgiu buvo karšta, o darbine prasme?
A.B.: – Bent čia, Nidoje, pavyko išvengti didelių nelaimių, nes čia susirenka daug tvarkingesni ir ramesni žmonės nei sakykime Palangoje ar Šventojoje. Tiesa, buvo vienas įvykis, kuris vos nesibaigė nelaime. Bet apie jį geriau gali papasakoti Liutauras, kuris ir išgelbėjo tą žmogų.
L.Ž.: – Tądien buvo didelis bangavimas, iškelta raudona vėliava, bet vienas, toks nedidukas kinas (1977 gim.), kaip vėliau paaiškėjo – iš Didžiosios Britanijos, ties nudistų paplūdimiu, užsimanė išsimaudyti.
Ir aišku, netrukus didžiulės bangos jį pasigavo, pradėjo vartyti ir jis pradėjo skęsti. Laiku pastebėjome. Maždaug per 2 minutes su keturračiu pasiekėme nelaimės vietą. Puoliau į bangas, nes nelaimėlis jau buvo apie 90 metrų nuo kranto, ir tai panirdavo po vandeniu, tai vėl skeryčiodamas rankomis pasirodydavo paviršiuje.
Gerai, kad priplaukus pavyko jį sugriebti ir ištempti į krantą. Po krante suteiktos pirmosios medicinos pagalbos, bei šiek tiek atsigavęs, jis labai išsigando. Kaip vėliau paaiškėjo, galvojo, kad dabar bus pasodintas į kalėjimą. Iš tos baimės pradžioje net apsimetė, kad jį sutraukė paralyžius…
– Bent padėkojo už išgelbėjimą..?
L.Ž.: – Nepadėkojo, sužinojęs, kad jam nieko nebus, ir po mūsų tam tikro paaiškinimo, kad per tokį bangavimą maudytis negalima, jis kažką suburbėjo savo kalba ir išdūmė iš paplūdimio.
A.B.: – Su tais užsieniečiais buvo ir daugiau problemų. Sudrausminti, kad maudytis negalima ir apie tai informuoja atitinkamos vėliavos, jie dažniausia aiškinasi, kad nesupranta jų reikšmės.
– Ir pabaigai dar vienas klausimas, apie ką mūsuose nelabai „mėgstama“ kalbėti. Jums tai darbas, gaunate kažkokį atlygį. O kaip Portas..?
A.B.: – Ilgai jis dirbo iš „idėjos“ ir tik praeitą mėnesį už gerą darbą gavo priedą, maždaug 10 procentų, kiek mes. Tačiau ne piniguose esmė. Portas įneša į poilsiautojų gyvenimą tiek gerų emocijų, kad jokiai pinigais neišmatuosi. Jūs pats matėte, kokios krante buvo emocijos, kai vyko fotosesija.
– Netrukus, rugsėjo 1-ąją, baigiasi sezonas ir jūsų gelbėtojų darbas. Ar kitais metais Nidos poilsiautojai vėl išvys šios vasaros žvaigždę?
A.B.: – Manau, kad taip, tiek man, tiek Portui šis darbas tikrai labai patiko. Nors gyvenimas toks dalykas, kartais labai sunku pasakyti, kas bus rytoj.
