Tarp tokių yra ir Kauno miesto savivaldybė, kurioje Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nedarbo lygmuo praėjusį mėnesį paaugo 0,4 proc.
Devyniose iš visų savivaldybių šis rodiklis per liepą nepakito, 28 – sumažėjo. Labiausiai registruotas nedarbas didėjo Lazdijų r. (0,5 proc. punkto) savivaldybėje.
Nedarbas Kauno apskrities savivaldybėse UT duomenimis, rugpjūčio 1-ąją siekė 9,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų, Kauno mieste – 10 proc., Kauno rajone – 8,6 proc..
Mažiausias šis rodiklis ir toliau išlieka Birštone (5,5 proc.), kur praėjusį mėnesį įregistruota 21 laisva darbo vieta. Didžiausias – Jonavos rajone (10,7 proc.), kur liepą UT registravo 281 laisvą darbo vietą.
Prasidėjus paskutiniam šiemetinės vasaros mėnesiui, darbo paieškomis buvo užimti iš viso 18 646 UT klientai – Kauno miesto gyventojai, taip pat 6 tūkst. Kauno rajono gyventojų. Tik trijose iš Kauno apskrities savivaldybių fiksuotas nedarbas per liepą sumažėjo, tiesa, – vos 0,1 proc.
Prasidedant rugpjūčiui, Užimtumo tarnyba šioje apskrityje turėjo 34 392 registruotus bedarbius. Vilniaus apskrityje, kur nedarbo rodiklis rugpjūčio 1-ąją santykinai siekė gerokai mažiau nei Kaune, – 8,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų, registruota 48 273, Vilniaus mieste (kur kas didesniame už Kauną) – 33 517 bedarbių, mėginančių per UT susirasti darbo.
Anot UT atstovų, moterų registruotas nedarbas visoje šalyje liepą didėjo 0,2 proc. punkto ir siekė 8,9 proc., vyrų – 8,3 proc. Registruotas nedarbas vyresnių nei 50 m. asmenų grupėje mažėjo 0,1 proc. punkto iki 10 proc., o jaunuolių iki 24 m. nedarbas padidėjo 0,6 proc. (iki 6,9 proc.).
Palyginus su situacija, kuri buvo prieš metus, registruotas nedarbas išliko nepakitęs – 8,6 proc. UT pranešė, jog vidurvasarį darbo rinkoje fiksuojama didesnė darbo paklausa ir didesnis įsidarbinimas. Laisvų darbo vietų paskelbta dešimtadaliu daugiau nei prieš mėnesį, ir daugiau nei birželį darbo ieškančių asmenų sugrįžo į darbo rinką. Tačiau ūgtelėjo į Užimtumo tarnybą besikreipiančių klientų, ypač jaunų, srautas.
Liepą darbdaviai paskelbė turintys 16,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 1,5 tūkst. (9,7 proc.) daugiau nei birželį. Darbo pasiūlymų pateikta 2 tūkst. (13,7 proc.) daugiau nei praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.
„Darbuotojų poreikis liepą paaugo daugelyje sektorių, – aktyviau darbuotojų ieškojo apdirbamosios gamybos, žemės ūkio, statybos, transporto ir saugojimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės. Daugiausiai nuo metų pradžios laisvų darbo vietų skelbta švietimo bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuose (atitinkamai – 900 ir 500)“, – teigė UT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Mažiau darbo pasiūlymų skelbta apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, kasybos ir karjerų eksploatavimo, vandens tiekimo bei nuotekų valymo sektoriuose, – srityse, kur darbuotojų paieška ir samda įprastai suaktyvėja šiltojo sezono pradžioje, o vėliau nuslūgsta.
Daugiausiai darbuotojų ieškota Vilniuje – įregistruota 3,9 tūkst. laisvų darbo vietų, Kaune – 2,3 tūkst. ir Šiauliuose – 1,5 tūkst. Liepą dirbti pradėjo 17 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 3,5 proc. daugiau nei birželį, tačiau mažiau nei per mėnesį įsidarbindavo kovo-gegužės laikotarpiu. Įdarbinimas padidėjo statybos, žemės ūkio, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, administracinės ir aptarnavimo veiklos, informacijos ir ryšių, apdirbamosios gamybos bei kituose sektoriuose.
8,7 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų pasirinko veiklą pagal verslo liudijimus – 900 (12 proc.) daugiau nei birželį ir panašiai tiek, kiek kovo–gegužės laikotarpiu. Dar 1,2 tūkst. pradėjo dalyvauti užimtumo priemonėse, skirtose paskatinti ir palengvinti grįžimą į darbo rinką (pasinaudojo parama mokymuisi ar judumui, įdarbinti subsidijuojant ir pan.). Įsidarbinusių skaičius augo 39 iš 60 savivaldybių.
