Europos Komisijos (EK) duomenimis, Lietuva pagal Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) nacionalinį planą „Naujos kartos Lietuva“ yra gavusi beveik 886 mln. Eur subsidijų ir daugiau kaip 470 mln. Eur paskolų. 2021–2026 metams Lietuvai numatyta 3,8 mlrd. Eur paskolų ir subsidijų žaliajai pertvarkai, skaitmeninei transformacijai, ekonomikos atsparumo didinimui, mokestinėms, švietimo, socialinėms reformoms.
Tarpiniai beveik 4 mlrd. eurų vertės plano „Naujos kartos Lietuva“ reformų bei investicijų rezultatai praėjusią savaitę apžvelgti Finansų ministerijos ir EK organizuotoje konferencijoje, aptarusioje ES ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimo eigą Lietuvoje.
Komentuodamas 1 mlrd. „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšas, skirtas skatinti investicijas į tvaresnę ekonomiką, INVEGA generalinis direktorius Dainius Vilčinskas pažymėjo, kad paraiškų šiai priemonei kiekis kiekvieną savaitę kinta ir auga, – iki konferencijos gauta jau apie 40 paraiškų 1,3 mlrd. eurų sumai.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus, toks iškalbingas skaičius ir tai, kad vos per pirmąsias dešimt dienų užpildytos paraiškos pasiekė 1 mlrd. eurų, įrodo didelį paskolų poreikį ir itin apsunkintą verslo prieigos prie kapitalo situaciją.
„Siekis turėti šią paskolų priemonę Lietuvos verslui, tai – bendros visos Vyriausybės, Prezidentūros, Lietuvos pramonininkų konfederacijos pastangos ir bendras darbas. Tačiau Europos Centrinio Banko duomenys rodo, kad Lietuvos verslas šiuo metu turi vieną prasčiausių ir bene brangiausią prieigą prie kapitalo visoje ES. Tai patvirtina faktas, kad vos prasidėjus priemonės paraiškų teikimo procesui, 1 mlrd. eurų „ištirpo“ (tai yra tokiai sumai paraiškų pateikta) per kiek daugiau nei savaitę“, – sakė LPK prezidentas.
Lietuvos pramonininkų konfederacija pažymi, kad Lietuva iš RRF fondo yra gavusi beveik 1,36 mlrd. eurų – 886 mln. eurų subsidijinės dalies ir beveik 470,3 mln. eurų paskolinės dalies lėšų. Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
LPK prezidentas akcentavo, kad dabar labai svarbu nebiurokratizuoti šių lėšų įliejimo į ekonomiką proceso.
„Ši priemonė prisideda prie to, kad būtų stimuliuojama ekonomika, kurianti naujas darbo vietas ir kurianti mūsų ateitį. Tik, deja, laikas nuo idėjos iki įgyvendinimo pas mus užtrunka ilgai. Kaip matėme, kontraktuotų lėšų procentas nėra mažas (pasak Finansų ministrės Gintarės Skaistės, paskelbta kvietimų teikti projektus už beveik 3,7 mlrd. eurų bei pasirašyta sutarčių už daugiau kaip 3,2 mlrd. eurų), tačiau realiai įlietų į ekonomiką yra mažai.
Kuo ilgiau užtruksime paleisti šiuos pinigus į ekonomiką, tuo prastesni bus mūsų ekonomikos rezultatai“, – sakė V. Janulevičius, apgailestaudamas, kad paraiškų vertinimas nėra toks greitas, koks turėtų būti, nes vertinimo aprašai yra gana sudėtingi, o reikalavimai vertinimui – labai griežti.