Kol visi viešai diskutavo, ar reikia Kaune statyti paminklą Brazauskui, tyliai ir be didelių diskusijų iškilo didžiulė skulptūra kunigaikščiui Aleksandrui Jogailaičiui. Jis yra laikomas Panevėžio miesto įkūrėju. Gyventojai kraipo galvas, opozicija negaili kritikos, o Visvaldas Matijošaitis didžiuojasi, kad įgyvendino dar vieną idėją. Kodėl Kaune stovės Panevėžio miesto įkūrėjo paminklas?
Štai kokia 6 metrų aukščio skulptūra atsirado Kaune. Ramybės parke Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio skulptūra pastatyta vietą pridengus juodomis nepermatomomis širmomis. Ilgą laiką nebuvo aišku, kokie darbai čia vyksta, kol paaiškėjo, kad be didesnių diskusijų miestas pasistatė dar vieną skulptūrą.
„Atsirado iniciatyva iš verslo pusės ir gražu, papuoš kampą. Ar jums gal nostalgija, kad ten keturių komunarų visi pasiilgę?“ – sako Kauno miesto meras V. Matijošaitis.
Esą dėl skulptūros reikalingumo diskusijų nekilo, nes ją liejo ukrainiečiai, Kaune jau pastatę Vytį.
„Skulptoriai irgi yra tie patys ukrainiečiai ir šlovė Ukrainai, kad turi gerus meistrus. Lietuvoje nėra taip lengva rasti meistrus, kurie tokio mastelio kūrinį padarytų“, – teigė meras.
Kauniečiams skulptūra netrukdo, tačiau paklausus, kas apskritai yra Aleksandras Jogailaitis, atsako retas.
„Tai istorija. Tegu žino vaikai, kokia vyko istorija, kaip mes gyvenome, kokie buvo mūsų protėviai ir taip toliau. Aš tik tai už“, – apie skulptūrą kalbėjo kaunietis.
Kitos kaunietės pasiteiravus, ar Aleksandras Jogailaits turi istorinę reikšmę, moteris atsakė, kad turėtų pagalvoti, ar ši istorinė asmenybė turi reikšmę Kaunui. „Turbūt, kad turi“, – sako ji.
„Kai darai skulptūrą, tai reikėtų žmonių atsiklausti, o ne aplink savo kabinete pasiklausi, ar patiktų skulptūra? Jo, jo, patiktų. Tai saviems visada patiktų“, – piktinosi kitas kaunietis.
Skulptūra atsirado Naujamiestyje. Istoriškai ši vieta tarsi skulptūrai netiktų, nes šalia yra Partizanų atminimo alėja. Tačiau esą vietą pasirinko žmonės. Iš beveik 300 tūkst. Kauno gyventojų apklausoje dalyvavo 1300. Už vietą Ramybės parke esą balsavo daugiau kaip pusę jų.
„Parinkti vietą šiai skulptūrai buvo, sakyčiau, iššūkis. Tiek dėl jos dydžio, tiek dėl stilistikos, kuri galbūt labiau tinkama, iš pirmo žvilgsnio, būtų Senamiesčiui. Bet vis dėlto, padiskutavus sutarėme, kad Senamiestyje neturime tokios tinkamos erdvės“, – sakė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Pasak istorikų, kunigaikštis padarė ir gerų darbų. Pavyzdžiui, reformas valstybės raštinėje. Jam valdant pradedamos sistemiškai vesti Lietuvos metrikos. Tačiau jis nelaikomas itin stipriu valdovu.
„Tenka patirti nuolatinius Krymo chanato puldinėjimus ir, nepamirškime, Maskvos didžiosios kunigaikštystės agresijos. Tada ji valdova Ivano III ir iš tikrųjų pretenzijos reiškiamos jėga. Ir, deja, tenka pasakyti, kad per tą seriją pasienio karų, mes netenkame bene ketvirtadalio LDK teritorijos. Toks kontekstas iš tikrųjų nekuria gero šio valdovo įvaizdžio“, – sakė Karo muziejaus karybos istorijos skyriaus vedėja Kristina Bucevičiūtė.
Visgi ryšių su Kaunu jis turėjo – suteikė miestui papildomų galimybių vystyti savo ekonominį potencialą. „Būtent Aleksandras Jogailaitis Kaunui patvirtina vadinamą Sankrovos teisę“, – teigė K. Bucevičiūtė.
Miesto opozicija sako, kad reikėtų atidžiau rinktis skulptūras, nes esą yra ir labiau nusipelnusių istorinių asmenybių.
„Turime liaudiškai tariant, tokią mišrainę: nuo veidrodinių jaučių iki dabar neaišku, ko dar bus. Tai ką ir kalbu, kad turėtų būti istorinės atminties komisija“, – nuomonę išreiškė opozicijos lyderis Paulius Lukševičius.
Daugiau šia tema
V. Matijošaitis įsitikinęs, kad toks menas beveik visiems patinka.
„Neįmanoma visu šimtu procentų. Dažniausiai nepatinka, ką daro savivaldybė, nuo 5 iki 10 proc. gyventojų. O šiaip visi patenkinti“, – tikino meras.
Per V. Matijošaičio vadovavimą mieste Kaune pastatyta daugiau nei 120 paminklų, skulptūrų ir kitų akcentų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
