Liepos 5 d., penktadienį, 11 val. Lietuvos karininkų ramovėje (Kaunas, Mickevičiaus g. 19) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuojamas renginys, skirtas pagerbti Laisvės gynėjus ir jų indėlį ginant ir stiprinant Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvos valstybę ir jos institucijas.
Iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimai ir Laisvės gynėjo ženklai.
Renginys vyks liepos 6-osios, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos, išvakarėse, primenančios didingą Lietuvos praeitį, ilgaamžes valstybingumo tradicijas, vienijančios ir telkiančios Lietuvos ateities bendrakūrybai.
„Šiandien prisiminsime ir pagerbsime tuos žmones, kurie 1990-1991 metais nepabūgo pavojų ir nedvejodami davė priesaiką Tėvynei ir darė tai, ką liepė sąžinė ir širdis.Ir tai buvo ir yra tie žmonės, kurie dalyvavo įtvirtinant Lietuvos valstybingumo pamatus. Ir buvo tie, kurie drąsiai pasitiko iššūkius, savo darbu sustiprino šiandienos valstybę,“ – sako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
Bus pagerbta ir įvertinta per 80 laisvės gynėjų ir jų indėlis ginant ir stiprinant Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvos valstybę ir jos institucijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimais ir Laisvės gynėjo ženklais jau pagerbė 654 žmones.
Beje, vienas 1939 m. gimimo savanoris ant prašymo pripažinti laisvės gynėjo kario savanorio teisinį statusą užrašė tokius žodžius – reikalui esant ir dabar dalyvautų gynyboje.
Pažymėtina, kad 1990-1991 m. jauniausiam savanoriui buvo 15 metų, o jauniausiam šauliui – 18 metų, kai jie davė priesaiką Lietuvai.
Pirmasis apdovanojimų teikimas įvyko 2023 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Seime, antrasis Vilniaus karininkų ramovėje, pažymint Lietuvos kariuomenės įkūrimo 105-ąsias metines.
Seimas 2021 metais priėmė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą ir numatė, kad šis statusas suteikiamas Lietuvos piliečiams, kurie nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos, tai yra nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki pučo Maskvoje, Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę jos valstybingumui bei vientisumui. Laisvės gynėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams, saugojo ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos ir ūkio objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, muitines, specifinėmis priemonėmis padėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą, tarnaudamas Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente prie Vyriausybės ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos policijoje, Lietuvos šaulių sąjungoje ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.
Išskirtos šešios gynėjų kategorijos: karys savanoris, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnas, Valstybės saugumo departamento pareigūnas, Muitinės departamento pareigūnas, policijos pareigūnas ir Šaulių sąjungos narys. Visi jie 1990–1991 metais turėjo būti prisiekę Lietuvos Respublikai.
Organizatoriai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos Vyriausybės kanceliarija.
Renginys atviras visiems dalyviams.
