Baltijos šalių e-verslų sostine tituluojamame Taline praėjusią savaitę įvyko „Latitude59” konferencija, kasmet sulaukianti didelio susidomėjimo iš investuotojų, ieškančių naujų inovatyvių technologinių produktų. Šiais metais dėl vieno milijono vertės prizo atrankoje dalyvavo daugiau nei 500 startuolių, iš kurių penki pateko į finalą. Tarp piniginių prizų laimėtojų šiais metais – ir Lietuvos komanda. Iš viso savo „startupus“ pristatė 17 mūsų šalies verslininkų.
Nors konferencijos užuomazgos užsimezgė dar 2008 m., Estijos startuolių ekosistema „įsisuko“ 2015-iais, kuomet Estijos inovatoriški verslai sulaukė nemažai naujų rizikos kapitalo investuotojų susidomėjimo. Panašiu metu startavo ir unikali „e-rezidento“ paskyra, suteikianti galimybę tapti virtualiu gyventoju. Per dešimtmetį tokių asmenų skaičius išaugo iki 114 tūkst, kurie sukūrė per 30 tūkst. naujų įmonių. „E-rezidento“ programa sparčiai vystoma ir toliau, vien tik per praėjusį mėnesį gauta virš 1000 naujų prašymų.
„Daugelyje dalykų mes esame pirmi. Pirmiausia, turime e-balsavimą. Tai vienintelė sistema Europoje skirta rinkimams. Legalizavome autonominių automobilių važiavimo keliais galimybę, taip pat pirmieji sukūrėme e-rezidento programą, kuri yra didelė paskata kurti e-komercijos modelius kartu su Estija“, – žurnalistams kalbėjo „Enterprise Estonia“ atstovė Liina-Marija Lepik.
Dėmesys gynybai ir karo daiktų gamybai
Prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą šiek tiek koreguoja ir startuolių inovacijas bei konferencijos temas. Oficiali renginio pradžia nuspalvinta vaizdais iš istorinių karinių konfliktų ir žinoma John Lenon daina „Imagine”. Reaguodami į situaciją, organizatoriai šiais metais pakvietė į „NATO DIANA“ gynbos produktų akseleratorių, kurio metu pademonstruota per 20 produktų, kurie šiuo metu jau naudojami kariniuose veiksmuose Ukrainoje, taip pat yra tobulinami pagal naujausias tendencijas ir karių įvertinimus.
Tai – dronai be kiniškų detalių, išmanieji antiblokavimo sprendimai, inovatyvios stebėjimo sistemos, autonominės maitinimo sistemos, technika, valdoma nuotoliniu ryšiu ir tt.
„Turime investuoti daugiau, kad mūsų sukurtos sistemos turėtų pranašumą ir padėtų ukrainiečiams sėkmingai gintis. Šios dalyvaujančios kompanijos turi vieną aiškų tikslą – kurti priemones ir įrankius, kurie mus apsaugotų. „Diana“ – tai ateitis, kurios mums reikės po pusės ar kelių metų“, – renginyje komentavo Estijos saugumo ministro laikinasis sekretorius Kusti Salm.
Jį papildė ekonomikos ir informacinių technologijų ministras Tiit Riisalo, teigiantis, kad Estija nesėdės ir nelauks, o dirbs.
„Mes gyvename periode, kai keli žmonės dominuoja pasauliniame lygmenyje ir lyg žaidžia žaidimą. Aš nemanau, kad tai pasaulis kuriame mes norime gyventi. Mes galime laukti ir sėdėti, arba kažką daryti, nes laikas senka. Turime jungtis, bendrauti ir kurti kartu, ir ne tik šiuo sunkiu periodu, bet visada“, – teigė T.Riisalo.
Jis pažymėjo, kad svarbiausias dalykas, kurį turime, tai duomenys, kuomet mes juos turime tinkamai pritaikyti dirbtinio intelekto panaudojimui, tačiau tai kelia itin dideles grėsmes. Būtent ir konferencijos pagrindinė tema šiemet buvo „atsakomybė naudojant technologijas“.
Pirmiausia – žmonių pasitikėjimas, vėliau protingi IT sprendimai
Ekonomikos ministras pateikė ir konkrečių pavyzdžių, kaip dirbtinis intelektas gali padėti spręsti gyvenimiškas situacijas, kad ir su asmenimis, netekusiais darbo.
„Mes išleidžiame dešimtis milijonų eurų, kad sugrąžintume žmones į darbo rinką. Suprantame, kad laimingas žmogus turi turėti gerą darbą. Norėdami nuimti dalį rutininių darbų nuo konsultantų, kurie kasdien turi apie 50-70 konsultacijų, panaudojome dirbtinio intelekto modelį, kuris padeda darbo netekusiems asmenimis sugrįžti į darbo rinką ir matome labai puikius rezultatus. Žmonės, kurie ieško darbo su dirbtinio intelekto asistentu, naują darbą randa greičiau ir yra labiau patenkinti, nei aptarnaujami įprastu būdu. Mūsų tikslas – sumažinti darbo krūvį gyviems žmonėms, kad jie galėtų daugiau laiko skirti konkrečioms užduotims vykdyti“.
Ekonomikos ir informacinių technologijų ministras pažymėjo, kad šiuo metu Estijos vyriausybė aktyviai dirba su Vokietija ir siekia sukurti artimiausių metų projektų finansavimo mechanizmus Europos sąjungoje panaudojant gerąją Estijos patirtį, tačiau pažymėjo, kad nėra paprasta tiesiog perkelti technologiją į kitas šalis, nes turi būti didelis vietos gyventojų pasitikėjimas valdžios institucijomis.
Kaip pavyzdį paminėjo elektroninį balsavimą, kuris Estijos veikia jau bemaž 20 metų, tačiau dar ir dabar susiduriama su įvairiais technologiniais iššūkiais.
„Jeigu kuri nors šalis manęs klaustų, ar įsidiegti elektroninį balsavimą, atsakyčiau, kad net nebandykite. Pradžioje turite sukurti e-paslaugas, kuriomis gyventojai pasitikėtų, gautumėte jų pasitikėjimą“, – sakė ministras. Estijoje šiuo metu didesnė dalis rinkėjų balsuoja elektroniniu būdu.
Net ir praėjus dvidešimtmečiui, Estija teigia sprendžianti vis iškylančius technologinius ir saugumo klausimus. Dar šiais metais, norint dar labiau paskatinti žmonių pasitikėjimą e-paslaugomis, visoms bendruomenėms, kompanijoms ir asmenims bus pasiūlyti e-balsavimo platforma, leidžianti kurti apklausas ir balsavimus panaudojant tą pačią technologinę platformą, kuri naudojama ir renkant politikus rinkimuose.
Paklaustas, kokių perspektyvų Estija turi su gyventojų elektroniniu pasu, pašnekovas paminėjo, kad svarbiausia šiame procese – aiškus, saugus ir tikslus gyventojų identifikavimas elektroninėmis priemonėmis, nes tik jį nustačius galima tinkamai teikti bet kokias individualizuotas paslaugas ir konsultacijas.
„Mes dirbame prie e-piniginės, norime judėti greičiau, bet nepraleisti svarbių saugumo reikalavimų. Taip pat turime pritaikyti savo sistemas taip, kad jos veiktų valdomos balsu, tai suteiks galimybę virtualiai aptarnauti ir žmones, kurie dėl amžiaus ar žinių trūkumo nenaudoja išmaniųjų įrenginių ar kompiuterių“, – sakė T.Riisalo.
Lietuva šiais metais kol kas atsilieka nuo Estijos
Ir nors lyginant statistinius duomenis galime matyti, kad Lietuvoje startuolių ekosistemai priskirtos bendrovės per pirmąjį šių metų ketvirtį sumokėjo 11 mln. eurų daugiau mokesčių nei Estijos startuolių bendrovės, „Ventury.app“ duomenys rodo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį estai pritraukė daugiau nei 116 mln. eurų. Asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenimis, lietuviai iki š.m. birželio 3 d. pritraukė maždaug 28 mln. eurų investicijų.
Didžiąją šių metų investicijų pyrago dalį gavo dvi Estijos bendrovės. „Starship Technologies”, kurianti autonominių automobilių-robotų parką pritraukė 90 mln. eurų, bankinė platforma „Tuum” sulaukė 25 mln. eurų investicijų.
Praėjusiais metais Lietuvos „startupų“ ekosistema buvo kaip niekad sėkminga. Pirmą kartą nuo 2019-ųjų buvo pritrauktas panaši investicijų suma kaip ir Estijoje. Bendrovė „Nord Security“ pritraukė 100 mln. eurų, „Pvcase” – 90 mln. eurų, „CAST AI“ – 51,8 mln. eurų.
Prie statistikos reikėtų paminėti, kad ne visada investicijos į startuolius yra viešos, kartais jos atliekamos, kad įmonė atsirastų tarp kitų startuolių viešuose sąrašuose.
Milijono eurų prizas – 3 startuoliams, tarp jų ir lietuviams
Vienas iš unikalių konferencijos „Latitude 59” akcentų – renginio finale išrenkamas laimėtojas, kurio verslo idėjai atitenka 1 mln. eurų investicija. Šiais metais dėl jos varžėsi per 526 inovatyvių verslo idėjų iš 53 šalių.
17 komandų iš Lietuvos aplikavo į didžiojo 1 mln. eurų prizą, tačiau šiemet finalo metu nuspręsta prizą padalinti trims komandoms.
Ukrainoje įkurtas dirbtinio intelekto „startuolis“ „Beholder“ gavo didžiausią 0,6 mln eurų investiciją, Lietuvos „AskToSell“ laimėjo 300 tūkst. eurų, o Estijos startuolis „GaltTec“ – 100 tūkst. eurų. Konkurse buvo kviečiamos dalyvauti technologijų įmonės, kurios sprendžia konkrečias problemas ir turi rinkos dalyvių atsiliepimus. Vienas iš „EstBAN” pagrindinių investuotojų, Martin Goroško, sakė, kad konkurse dalyvavusios įmonės apėmė labai platų spektrą.
„Finale buvo įmonės, kurios nagrinėja žmonijos vidinį pasaulį, iki tyrinėjančių mūsų planetos vidų. Didžiausią dalį finalo dalyvių vienijo dirbtinio intelekto naudojimas“, – pasakojo investuotojas.
„Beholder“, gavęs didžiausią investiciją, taip pat tyrinėja planetos vidų.
„Tam tikra prasme iš tikrųjų gali būti, kad mūsų planetoje yra dar didesnė planeta viduje. Norint kuo ekonomiškiau suprasti, kaip mūsų planetos viduje yra išsidėsčiusios žemės masės, ukraniečiai „Beholder“ sukūrė technologiją, leidžiančią sukurti itin tikslų mūsų planetos geologinį atlasą. Toks atlasas reikalingas visoms kasybos įmonėms, norinčioms vykdyti savo veiklą ekologiškai ir efektyviai“, – aiškino investicijų specialistas „VC“ partneris Riivo Anton.
„AskToSell“, lietuvių įkurtas startuolis, kuris taip pat gavo reikšmingą investiciją, kuria dirbtinio intelekto pagrindu veikiančią pardavimų skatinimo programinę įrangą, planuodamas greitai patekti į didelę tikslinę rinką. „AskToSell“ steigėjai remiasi ankstesne patirtimi kuriant ir uždarant startuolį, t.y., mokydamiesi iš nesėkmių.
„GaltTec“, giliojo mokslo įmonė, kurios tikslas yra pristatyti rinkai efektyvią kuro celę, taip pat gavo investiciją“, – sakė Heidi Kakko, EstBAN grupės pagrindinė investuotoja.
„Naujų technologijų pritaikymas didelių problemų sprendimui leidžia mokslui, kilusiam iš universitetų, tarnauti visuomenei, tačiau tam reikia kantrių, ilgalaikių palaikymo ir protingo kapitalo“, – pridūrė H. Kakko.
„Latitude59“, kuri vyko jau 12-ąjį kartą Taline, Estijoje, aplankė daugiau nei 3500 žmonių, įskaitant daugiau nei 900 startuolių atstovų ir 20 nacionalinių delegacijų. Iš Lietuvos dalyvavo apie 80 žmonių. Šiemet renginyje apsilankė beveik 600 investuotojų, kurių valdomų portfelių dydis siekia bent 30 milijardų eurų.
