Prieš porą metų teisėsauga paskelbė sudavę stiprų smūgį Kauno mafijozams: pareigūnai sulaikė narkotikų platinimu įtariamą grupuotę ir jos lyderiu įvardintą Klaidą Kanarską pravarde Klaidensas, kuriam gresia net laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Byla dėl daugybės nusikaltimų vis dar nagrinėjama teisme ir jos pabaigos nematyti. Iki šiol K. Kanarskas buvo suimtas, tačiau dabar teismai nusprendė, kad toliau laikyti įkalinto įtariamojo nebegalima – tai pažeistų jo teises.
Po 2 metų praleistų suėmime K. Kanarskas išleistas į laisvę skyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones: jis įpareigotas sumokėti 80 tūkst. eurų užstatą, jam uždėta apykojė ir uždrausta išeiti iš namų.
Baiminasi, kad bėgs
Prokurorai, kaltinantys K. Kanarską subūrus tarptautinę nusikalstamą organizaciją, nuogąstauja, kad išėjęs į laisvę kaunietis gali sprukti į užsienį ir slėptis nuo teisingumo, taip pat daryti naujus nusikaltimus.
„K. Kanarskas ne tik galimai įvykdė labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, turinčius tarptautinį pobūdį, tačiau juos ir organizavo, planavo, sutelkė kitus asmenis ir jiems vadovavo, – atkreipė dėmesį prokuratūra. – Kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis pagrindžia, kad jis turi tarptautinius kriminalinio pobūdžio ryšius, kuriais naudodamasis jis gali pasislėpti nuo gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės, vienas iš nusikalstamų veikų bendrininkų galimai slapstosi Ispanijos Karalystėje. Be to, kaltinamojo pilnametis sūnus gyvena Jungtinėje Karalystėje.“
Visgi Lietuvos apeliacinis teismas praėjusią savaitę nusprendė, kad tokie prokurorų nuogąstavimai yra perdėti.
„Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad kaltinamojo judėjimo elektroninis stebėjimas yra antra pagal griežtumą kardomoji priemonė, kuri kartu su asmens dokumentų paėmimu neabejotinai laikytina efektyvia, užtikrinant, kad kaltinamasis dalyvaus procese ir nedarys naujų nusikaltimų“, – nusprendė teismas.
Gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos
Teisėsauga K. Kanarską įtaria, kad jis, kartu su Algimantu Kalinausku, subūrė grupuotę, kuri atidarė kanapių auginimo laboratoriją Ispanijos Alikantės mieste, o tada dešimtis kilogramų ten išaugintos produkcijos gabeno į Lietuvą ir čia pardavinėjo.
Vien už narkotikų prekybą ir jų kontrabandą dideliais kiekiais K. Kanarskui gresia laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų, o už vadovavimą nusikalstamam susivienijimui – ir įkalinimas iki gyvos galvos.
Be to, vis dar atliekamas tyrimas dėl jaunos kaunietės nužudymo prieš 20 metų, kuriame taip pat figūruoja K. Kanarsko pavardė. Prokuroras atkreipė dėmesį, kad pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, K. Kanarską dar galima laikyti suimta. Įstatyme numatyta, kad suėmimo terminas negali trukti ilgiau nei du trečdalius griežčiausios jam skirtos bausmės.
Daugiau šia tema
Suėmimas negali tapti bausme
Nepaisant to, bylą nagrinėję teisėjai atkreipė dėmesį, kad suėmimas negali tapti žmogui bausme.
„Vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė savaime nesuteikia pagrindo neribotą laiką kaltinamąjį laikyti suimtą. Kardomasis kalinimas negali būti tapatinamas su laisvės atėmimo bausme. Asmeniui, padariusiam nusikaltimą, įskaitant ir labai sunkius nusikaltimus, paskirtoji bausmė, kad ir kokia griežta ji būtų, pradedama vykdyti tik po nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo.
Nors tiek kardomojo kalinimo, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu itin griežtai yra ribojama asmens laisvė, tačiau skiriasi kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindas ir paskirtis, atlikimo sąlygos ir kt.“, – savo sprendime pastebėjo teisėjai.
Teisėjai rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) formuojama praktika, kad kuo ilgiau žmogus laikomas suimtas, tuo rimtesnių argumentų reikia norint tęsti jo laikymą už grotų nepaskelbus nuosprendžio.
Teismui perduota narkotikų prekeivių susivienijimo byla
„EŽTT taip pat yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagristi formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti vykdyti teisingumą, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą“, – pažymėjo teismas.
Tiesa, Kauno apygardos teismas, nusprendęs paleisti K. Kanarską į laisvę, nustatė sąlygą, kad gavęs Probacijos tarnybos leidimą jis gali išeiti iš namų. Lietuvos apeliacinis teismo vertinimu, tokia išlyga dar yra ankstyva ir ją taikyti kol kas netikslinga.
Be to, pirmojoje instancijoje jam skirtas 50 tūkst. eurų užstatas taip pat buvo per mažas, todėl jis padidintas iki 80 tūkst. eurų. Prokuratūros vertinimu, net tokia suma gali būti per maža, nes uždirbti iš prekybos narkotikais jis galėjo gerokai daugiau.
Neištirta merginos žmogžudystė
K. Kanarskas šiuo metu ne tik teisiamas dėl narkotikų, bet figūruoja ir dar vienoje byloje – dėl daugiau nei 20 metų taip ir neištirto jaunos merginos nužudymo.
Pardavėja dirbusi mergina buvo užpulta 2002 m. vasario 11 d. apie 23.30 val. Kaune. Auka rasta išrengta nuogai, jai suduota mažiausiai 11 smūgių į galvą. Anot ekspertų, ji patyrė dideles fizines kančias ir po trijų dienų mirė Kauno klinikose.
„Ji buvo smarkiai išniekinta, buvo matyti, kad nusikaltimas padarytas iš keršto arba neapykantos. Ši mergina buvo talžoma į daugiabučio namo pirmojo aukšto balkoną. Ji buvo sumušta taip žiauriai, kad net jos motina dukrą atpažino tik iš suaugusių kojos pirštų. Aukos veidas buvo suniokotas“, – anksčiau Delfi pasakojo tuo metu prokuroru dirbęs ir tyrimą kontroliavęs Giedrius Danėlius.
Įtarimai jau tada krito ant „Aguoninių“ grupuotės lyderio Klaido Kanarsko (g. 1975 m.). Tačiau galiausiai jis buvo išteisintas ir teismo salėje išleistas į laisvę, o žmogžudystė oficialiai liko neišaiškinta.
Tačiau proveržį byloje pavyko padaryti 2019 m. sutriuškinus „Kamuolinių“ grupuotę, kurios lyderis Giedrius Janonis, kuris savo kriminalinės karjeros pradžioje buvo artimas K. Kanarsko bendražygis.
Būtent tiriant „Kamuolinių“ nusikaltimus ant pareigūnų stalo atsidūrė ir neišaiškinta merginos nužudymo byla. Pradėjus gilintis į ją, kilo įtarimų, kad tyrimas tada buvo atliktas neišsamiai ir netinkamai, o jį atlikę pareigūnai net galėjo piktnaudžiauti. Tiesa, atsakomybė jiems jau nebegresia, nes suėjo senaties terminai.
Pareigūnams iš naujo tiriant bylą pavyko rasti antrąjį įtariamąją, tai – Jonas Snieška (g. 1980 m.), kuris beveik 20 metų slapstėsi Anglijoje.
Būtent jo parodymai sudėliojo visus taškus: jis papasakojo, kaip K. Kanarską nuo atsakomybės gelbėjo korumpuoti pareigūnai. Būtent jų pastangomis iškraipyti svarbių liudytojų parodymai, o dalis įrodymų tiesiog pradanginta.
Pavyzdžiui, buvo nuslėptas faktas, kad K. Kanarsko automobilyje rasta nužudytosios piniginė. J. Snieška duodamas parodymus užsiminė, kad aktyviai slapstėsi, nes K. Kanarskas prižadėjo su juo susidoroti, jei tik šis būtų sučiuptas.
Be to, jo paieška greičiausiai buvo patikėta tiems patiems korumpuotiems pareigūnams, kurie išgelbėjo mafijos šulą nuo atsakomybės.
Paaiškėjus šioms naujoms aplinkybėms, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar pernai leido atnaujinti bylą.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
