Užimtumo tarnybos pateiktuose šių metų sausio duomenyse akį patraukia vis didėjantys nedarbo skaičiai. Padidėjusius rodiklius, galimas nedarbo priežastis ir sprendimo būdus kartu su meru Valerijumi Makūnu, vicemere Raminta Popoviene, administracijos direktoriaus pavaduoja Rūta Černiauskiene ir Socialinės paramos skyriaus specialistais aptarė Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktorius Tautvydas Bielozarevičius.
Užimtumo tarnybos 2024 m. sausio 1 d. duomenis, Lietuvoje registruoti 162 tūkst. bedarbių (2023 m. – 156,1 tūkst.), Kauno rajone – 6167 (2023 m. – 5835), iš jų ilgalaikių bedarbių 1464. Savivaldybės teritorijoje registruoto nedarbo rodiklis – 9,4 proc. (0,1 proc. didesnis nei 2023 m.) nuo visų darbingo amžiaus gyventojų.
„Toks nedarbo rodiklis tikrai stebina, ypač kai Kauno rajone per metus atsidaro daugiau kaip 800 įmonių, o darbo užmokestis yra ketvirtas pagal dydį Lietuvoje. Mūsų krašte tikrai netrūksta mažesnės ar didesnės kvalifikacijos reikalaujančių darbų. Reikia ieškoti būdų, ką šioje situacijoje bendromis jėgomis dar galėtume padaryti“, – svarstydamas, kokios priežastys gali turėti įtakos ilgalaikio nedarbo problemai, kalbėjo meras V. Makūnas.
Anot Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto (atvejo vadybininko) Edvino Urbono, dalis ilgalaikių bedarbių vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, slaugo artimus asmenis, dėl ribotų susisiekimo galimybių neturi sąlygų atvykti į darbo vietą arba dirba nelegaliai.
Kitiems stinga motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, o dėl ilgalaikio nedarbo pasekmių – praranda ir socialinius įgūdžius, pažymima Kauno rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
Pasitarimo metu visi vieningai pritarė, kad labai svarbu įsivertinti kiekvieno asmens atvejį, kokios priežastys lemia jo nedarbą. Jeigu kliūtis iš tikrųjų egzistuoja – reikia ją identifikuoti, suteikti paslaugas, kurios galėtų pašalinti problemą ir tada grąžinti į darbo rinką. Jeigu žmogus tik piktnaudžiauja situacija – reikia imtis griežtesnių priemonių.
„Kiekvienas atvejis individualus, todėl visus juos reikėtų paanalizuoti ir įsivertinti situaciją. Taip pat reikia tobulinti ir patį užimtumo problemos sprendimo modulį, žmogui užtikrinant saugias, poreikius patenkinančias pajamas ir sudarant sąlygas visos dienos užimtumui“, – teigė Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktorius Tautvydas Bielozarevičius.
Tokiems, nedarbo pinklėse įstrigusiems asmenims – Kauno rajono savivaldybė jau kurį laiką tiesia pagalbos ranką bei padeda sprendžiant kliūtis. Su užimtumo iššūkiais susiduriantys asmenys mokomi finansinio raštingumo, krizių valdymo, jiems taikoma priklausomybių prevencija, teikiamos teisininko konsultacijos, pavėžėjimo ir motyvavimo paslaugos bei kita įmanoma kompleksinė pagalba.
Pasitarimo metu vieningai nutarta, kad artimiausiu metu reikia padaryti gilesnę ilgalaikio nedarbo priežasčių nustatymo analizę ir parengti veiksmų planą.
