Penktadienį Kauno oro uoste pristatytas ambicingas plėtros planas – jau kitais metais oro uostas pasiruošęs aptarnauti 2 mln. keleivių, o 2052 m. – 3 mln. Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad apžvelgiant tris Lietuvos oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos – Kauno oro uostas auga greičiausiai.
Spartus Kauno oro uosto augimas
Susisiekimo ministras tvirtino, kad Lietuvos aviacijos sektorius labai stipriai auga. Pasak jo, pažvelgus į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, keleivių skaičius juose auga, tačiau Kauno oro uostas auga greičiausiai.
„Dabartinis terminalas – nedidelis, gražus terminalas, pritaikytas aptarnauti faktiškai apie 1 mln. keleivių per metus.
Šiandien mes simboliškai startuojame su Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtra. Jau kitais metais Kauno oro uostas bus pasiruošęs aptarnauti 2 mln. keleivių“, – žurnalistams sakė M. Skuodis.
Jis taip atkreipė dėmesį, kad šiandien, minint Lietuvos įstojimo į NATO 20-metį, svarbu pažymėti, kad Kauno oro uostas taip pat yra ir karinis – „lygiai taip pat vyksta darbai, kad Kauno oro uostas galėtų priimti daugiau orlaivių, įskaitant karinius orlaivius“.
Tikisi daugiau turistų ir investuotojų
Viešosios įstaigos „Kaunas IN” vadovas Tadas Stankevičius teigė, jog dažnai sulaukia klausimų, kada bus užsienio investicijos ir daugiau turistų Kauno regione, bet paaiškėjo, jog susisiekimas yra vienas svarbiausių aspektų.
„Atlikome tyrimą neseniai, kas investuotojams svarbiausia ir tikėjomės, kad tai bus darbo jėga, bet mūsų nuostabai, oro susisiekimas buvo paminėtas kaip pagrindinis faktorius, kuris jiems yra svarbiausias ir tuo pačiu neatlieka tos funkcijos, taip gerai, kaip galėtų.
Ką tai rodo, kad jeigu mes tai pagerintume, galėtume tikėtis tiek jau esančių investuotojų plėtros, tiek naujų investicijų atėjimo į Kauno regioną bei turbūt ir visą Lietuvą“, – aiškino T. Stankevičius.
Tikimasi, jog daugės užsienio turistų ir daugiau investuotojų galės atvykti – tuomet grąža sugrįš į Kauno regioną per įvairias perspektyvas.
„Man šiandiena tikrai gera būti su jumis. Esu vienas iš tų, kuris turėjo galimybę stebėti Kauno oro uosto plėtrą.
Kaip ir ministras paminėjo, šiandien šis oro uostas skaičiuoja 36-erius metus. 30 metų, kaip jam suteiktas tarptautinio oro uosto vardas. <...> Savivaldybė niekada nebuvo nuošalyje, prisidėdavo prie plėtros“, – pasidžiaugė V. Makūnas.
Lietuvos oro uostų vizija iki 2052 metų
Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius Simonas Bartkus džiaugėsi jau pradėtais darbais ir atskleidė, kokie plėtros sprendimai numatyti iki pat 2052 metų.
„Mes ne tik švenčiame dviejų svarbių infrastruktūros projektų pradžią, bet ir viešiname mūsų ilgalaikio išvystymo planus. Parengėme trims oro uostams išvystymo planus, kurie skirti numatyti infrastruktūrą, kurios mums reikės iki 2052 metų.
Atrodo labai toli, bet džiaugiuosi, kad turime galimybę sujungti ilgalaikę viziją su jau pradedamais projektais“, – numatyta vizija džiaugėsi S. Bartkus.
Plės keleivių terminalą
Anot vadovo, pirma reikia išspręsti jau esamas problemas, nes projektuojant esamą Kauno oro uostą buvo numatyta, kad jame bus galima komfortiškai aptarnauti 1 mln. keleivių. Vis dėlto praėjusiais metais jame apsilankė jau 1,3 mln., o šiais gali būti pasiekta pusantro milijono keleivių riba.
Dabartinis terminalas bus plečiamas į abi puses, prisidės apie 4 tūkst. m2.
„Tai reiškia didesnį komfortą, daugiau galimybių panaudoti naujausias technologijas tiek keleivių aptarnavimui, saugumo patikrai, keleivių patikrai, tiek komercinėms erdvėms. Būtent šis etapas leis mums išplėstame terminale priimti iki 2 mln. keleivių, kurio tikimės sulaukti per artimiausius 5 metus“, – teigė pašnekovas.
Turėtų plėstis ir šalimais esantis Kauno oro uosto viešbutis, kuriame kitais metais planuojama turėti dvigubai daugiau kambarių lankytojams.
Pritaikys kariniams poreikiams
Kauno oro uoste pradėti perono plėtros darbai, kuriuos tikimasi užbaigti iki 2025 metų. Vienas pagrindinių tikslų – naujų orlaivių stovėjimo vietų įrengimas.
Šiuo metu Kauno oro uosto perone yra 24 vietos, o po atliktų darbų bus įrengta dar 15 orlaivių stovėjimo vietų.
Jau šiuo metu Kaune dažnai leidžiasi kariniai orlaiviai, kaip pastebėjo oro uosto vadovas, jų vis daugėja, todėl reikia plėsti aikštelę, kurioje jie galėtų sustoti ar apsisukti.
„Kauno oro uostas turi ilgiausią kilimo-tupimo taką. Kariniam mobilumui, ko reikia sekančiam žingsniui, tai išplėsti orlaivių aikšteles, kad tie didieji orlaiviai galėtų lengviau manevruoti ir turėtume vietos jiems priparkuoti“, – teigė LTOU generalinis direktorius S. Bartkus.
Didesnio perono ir daugiau stovėjimo vietų reikia ir Baltijos regione lyderiaujančiam orlaivių aptarnavimo centrui.
Naujos skrydžių kryptys iš Kauno
Oro uosto vadovas atskleidė ir artimiausius strateginius planus skrydžių kryptims bei nurodė, jog jau šią vasarą iš Kauno lėktuvai skris į 3 Europos miestus – Berlyną, Pizą ir Zadarą.
„Taip pat plečiasi užsakomųjų skrydžių programos, kurių iki šiol Kaune ne taip daug ir buvo. Bus galimybė skristi ne tik į Antalijos kurortą, bet ir į Kretos kurortą, taip pat laukiame atvykstamųjų, užsakomųjų skrydžių iš Izraelio“, – pranešė S. Bartkus.
Orlaivių perono plėtrai numatyta skirti 17 mln. Eur, iš kurių pusę finansuoja Europos komisijos fondai, skirti karinio mobilumo poreikiams. Keleivių terminalas plečiamas įmonės lėšomis ir jau numatyta skirti virš 15 mln. eurų.
Vyksta derybos dėl naujų avialinijų įtraukimo
Be kita ko, pasak M. Skuodžio, tikslas yra iš Kauno oro uosto turėti tradicinių vežėjų krypčių į pagrindinius hubus (red. past. – centrus), kur galima ryte skristi, po to perlipti ir keliauti toliau. Pavyzdžiui – Varšuva, Kopenhaga, Vokietijos miestai, iš kurių galima pasiekti tolesnes lokacijas.
„Vyksta derybos su aviakompanijomis ir dėl naujų vežėjų pritraukimo į būtent Kauno oro uostą, kaip ir Palangos oro uostą.
Mes labai džiaugiamės „Ryanair“ ir „Wizzair“ kompanijomis Kauno oro uoste. Čia labai graži iliustracija, kaip „Ryanair“ kompanija mato Kauno oro uostą kaip savo techninio aptarnavimo bazę. Du nauji angarai kalba už save ir pati kompanija apie savo esamus ir būsimus planus pristatys pati.
Mano, kaip ministro tikslas, kad mes turėtume įvairovę ir diversifikaciją, mes negalime būti priklausomi nuo vienų ar kitokių oro linijų. Kuo daugiau ir įvairesnių, tuo mum tik yra geriau ir vartotojui yra geriau“, – kalbėjo Susisiekimo ministras M. Skuodis.
