„Kas vyksta Kaune“ skaitytoja kreipėsi į redakciją, siekdama išsiaiškinti dėl asmeninėje „Facebook“ paskyroje paskelbtų nekorektiškų įrašų apie juridinį asmenį teisėtumo.
„Mūsų įmonės, prekiaujančios maisto papildais, atžvilgiu piktybiškai nusiteikęs asmuo savo asmeniniame „Facebook“ be realaus pagrindo skelbia itin šmeižiančią informaciją apie įmonės esą vykdomus nusikaltimus, įvardina kaip „vagių irštvą“, „nuodingų prekių parduotuvę“, net vadina „žudikais“ ir skleidžia kitus žeminančius neteisingus duomenis. Ar galima kreiptis į teismą dėl asmeninėje paskyroje skelbiamo šmeižto juridinio asmens atžvilgiu?” – plačiau klausimą teisininkei pateikė skaitytoja.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ teisininkė Ada Rusteikaitė.
Visų pirma pažymėtina, kad teisinėje praktikoje yra išskiriamas skirtumas tarp fizinio asmens ir juridinio asmens reputacijos, nes juridinio asmens reputacija stokoja moralinio aspekto. Tai reiškia, kad savo ruožtu fizinio asmens reputacija yra tiesiogiai susijusi su asmens socialine padėtimi, gali turėti įtakos žmogaus orumui, dėl ko poveikis jai yra vertinamas jautriau.
Kasacinis teismas akcentuoja, kad juridinio asmens dalykinė reputacija yra ginama teismo tik tais atvejais, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys. Taigi, yra griežčiau atsižvelgiama į realius faktinius padarinius: koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala.
Šiuo aspektu teismai vertina juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį. Juridiniam asmeniui, kurio veikla „normali“, t.y. niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu, pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas.
Priešingu atveju, kai dalykinę reputaciją gina juridinis asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami vertinimo poslinkiai, pavyzdžiui, finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės.
Skaitytojos nurodytas faktas, kad šmeižianti informacija paskelbta asmeninėje paskyroje, šiuo atveju neturi sąlyginės reikšmės. Vien ta aplinkybė, kad teiginiai paskelbti socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje, nesudaro pagrindo paviešintus teiginius savaime kvalifikuoti kaip nuomonę, už kurią netaikoma civilinė atsakomybė.
Priešingai, Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad internete esančio turinio ir pranešimų keliama žalos rizika žmogaus teisių ir laisvių, ypač teisės į privataus gyvenimo gerbimą, įgyvendinimui yra neabejotinai didesnė nei spaudos keliama rizika.
Taigi, net ir saviraiškos laisvės kontekste, atsakomybė už šmeižikiškus ar kitokio pobūdžio neteisėtus pasisakymus socialiniuose tinkluose yra laikoma veiksminga asmens teisių pažeidimų gynimo priemone, nepriklausomai nuo to, ar socialinio tinklo paskyra yra asmeninė, jei paskelbta informacija yra viešai prieinama kitiems asmenims.
Tad jei asmuo, paskelbęs šmeižiančius teiginius, savo ruožtu pasirinko gana drastišką išraiškos formą ir internete skleidė informaciją, turinčią aiškiai itin neigiamą konotaciją visuomenėje (tiek teisės, tiek moralės prasme), teiginiai reikšti pakartotinai, informacija išplatinta ne uždaroje „Facebook“ grupėje, o viešoje paskyroje, kurią mato didelis asmenų ratas, juridinis asmuo turi pagrindą savo pažeistas teises ginti civiline tvarka bei reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
