Aplinkos ministerija (AM) informuoja, kad nuo 2024 m. pradžios iki kovo 20 d. jau buvo sunaikinti 1105 taršūs eisme dalyvaujantys automobiliai. Specialistai priduria, kad parama mažiau taršioms transporto priemonėms įsigyti pasinaudojo daugiau nei 1 tūkst. gyventojų.
2024 m. sausio 16 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimus mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimui ir visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimui. Gyventojai, nusprendę atsisakyti seno taršaus automobilio ir vietoje jo pasirinkę mažiau taršų automobilį ar kitas mobilumo priemones gali teikti paraiškas dėl 1000 Eur kompensacijos.
AM Klimato politikos grupės patarėja Emilija Šaulytė Eltą informavo, kad iki 2024 m. kovo 20 d. buvo gauti 239 prašymai mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui (rezervuota 239 tūkst. Eur, kvietimui skirta bendra suma siekia 5 mln. Eur). Taip pat gauti 866 prašymai visuomeninio transporto ir darnaus judumo priemonėms, tokioms kaip dviračiai, paspirtukai ir kt. įsigyti (rezervuota 700 tūkst. Eur, kvietimui skirta bendra suma siekia 8 mln. Eur).
„Parama nuo 2024 m. pradžios jau pasinaudojo daugiau kaip 1 tūkst. gyventojų, jie sunaikino 1105 taršius eisme dalyvaujančius automobilius“, – pažymėjo E. Šaulytė.
AM primena, kad parama mažiau taršiems automobiliams įsigyti sunaikinus senąsias eisme dalyvaujančias transporto priemones teikiama nuo 2019 m., o kitoms alternatyvioms judumo priemonėms, tokioms kaip viešasis transportas, paspirtukai, dviračiai, parama teikiama nuo 2020 m.
Šioms priemonėms nuo 2019 m. iki 2023 m. iš viso skirta 34,7 mln. Eur Klimato kaitos programos lėšų. Nuo 2019 m. Lietuvoje sunaikinta beveik 40 tūkst. taršių automobilių.
AAD: daugiausiai ŠESD susidarė transporto sektoriuje
Savo ruožtu Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) priduria, kad pagrindinė klimato kaitos priežastis – šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD), iš kurių labiausiai paplitęs yra anglies dioksidas (CO2).
Transporto sektorius sukuria beveik 20 proc. pasaulio anglies pėdsako.
AAD duomenimis, 2022 m. Lietuvoje daugiausiai ŠESD susidarė būtent transporto sektoriuje – 31,2 proc. Be jau minėto CO2, transporto priemonės į aplinką išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių ir žmonių sveikatai pavojingų medžiagų.
Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje įtvirtinti šie atskirų prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiame sektorių ŠESD sumažinimo tikslai iki 2030 m.: transportui – 14 proc.; žemės ūkiui – 11 proc.; pramonei – 19 proc.; atliekoms – 65 proc.; mažajai energetikai – 26 proc., o iki 2050 m. užsibrėžtas tikslas pasiekti neutralumą klimatui.
