Šešių Lietuvos žiedinių savivaldybių vadovai nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamai pertvarkai, pagal kurią nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės turės užtikrinti nespecializuotų pacientų pavėžėjimą savo lėšomis.
„Tokie teisės aktų pakeitimai pareikalautų itin didelių savivaldybių investicijų ir žmogiškųjų resursų. Prašome atsižvelgti į žiedinių savivaldybių specifiką ir specializuotų bei nespecializuotų paslaugų užtikrinimą kertant savivaldybių teritorijos ribas patikėti valstybei ir šiam tikslui numatyti lėšas“, – sakoma sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui adresuotame rašte, kurį pasirašė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybių merai.
Kaip pažymima Kauno rajono pranešime žiniasklaidai, rašte atkreipiamas dėmesys, kad LR sveikatos sistemos įstatyme įtvirtinta nuostata numato valstybės ir savivaldybių lygmens specializuotų pavėžėjimo paslaugų teikimo apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tuo tarpu šio įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad savivaldybės teikiamos specializuotos ir nespecializuotos pavėžėjimo paslaugos organizuojamos ir apmokamos pagal LR socialinių paslaugų įstatymą bei jo pagrindu priimtus teisės aktus. Šios nuostatos tarpusavyje nesuderinamos, todėl turi būti peržiūrėtos ir patikslintos.
Sveikatos apsaugos ministerijos projekte taip pat numatyta, kad savivaldybės galės sudaryti bendradarbiavimo sutartis su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, tačiau neįvardijami paslaugų įkainiai. Pernai savivaldybės savo pavaldume esančias įstaigas perdavė Sveikatos apsaugos ministerijai, o dabar, norėdamos užtikrinti pavėžėjimo paslaugų teikimą, galimai turės susimokėti už šias paslaugas.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad kai kurioms savivaldybėms tokia našta būtų sunkiai pakeliama. „Išankstiniai skaičiavimais mūsų savivaldybei tai galėtų papildomai kainuoti mažiausiai pusę milijono eurų“, – sakė meras.
Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pažymėjo, kad dabar dalį funkcijų vėl norima grąžinti savivaldybėms, taip sukuriant besidubliuojantį pacientų pavėžėjimo tinklą, kuriam nenumatyta lėšų.
Mero teigimu, nėra aiškus finansavimo šaltinis, nes šiuo metu LR vietos savivaldos įstatyme palikta spraga ir nenustatyta, ar pacientų pavėžėjimas yra savarankiškoji, ar deleguotoji savivaldybės funkcija.
„Mums rūpi mūsų rajono gyventojų sveikata ir galimybė socialiai pažeidžiamiems asmenims patekti į gydymo įstaigas, todėl palaikome praplėstą paslaugų gavėjų – rajono gyventojų – ratą. Pagal naują tvarką jų Vilniaus rajone padidės daugiau nei dviem tūkstančiais. Tačiau papildomas finansavimas savivaldybei nenumatytas“, – teigė R. Duchnevič.
