Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
„Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo neprieštarauja Konstitucijai“, – pristatydamas išvadą sakė KT pirmininkas Gintaras Goda.
Vertindamas „socialinės lyties sąvoką“ KT pažymėjo, kad konvencija yra skirta kovoti su smurtu, kurį gali išprovokuoti ir paprastai moterims priskiriami vaidmenys, elgsena, veikla ar bruožai.
„Šiomis nuostatomis nėra paneigiama binarė, moters ir vyro, lyčių samprata, jos nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“, – pažymėjo teismas.
KT išvadoje pažymėjo, kad pagrindinis konvencijos tikslas – apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, patraukti jo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn, ir jos sąvokos turi būti aiškinamos šiuo aspektu.
Anot KT, konvencija taip pat siekiama panaikinti visų formų moterų diskriminaciją ir skatinti tikrąją moterų ir vyrų lygybę, nes tarp lyčių lygybės užtikrinimo ir smurto prieš moteris panaikinimo esama tiesioginio ryšio.
KT taip pat nurodo, kad būtent moterys gerokai dažniau patiria smurtą, be kita ko, smurtą artimoje aplinkoje, taigi „būtent moters lytis lemia smurto prieš moteris paplitimą“.
Pasak teismo, konvencijos nuostatos, skirtos kovoti su smurtu prieš moteris, raginančios atsisakyti stereotipų dėl tam tikrų socialiai susiformavusių vaidmenų, ne tik kad neprieštarauja Konstitucijai, bet ir prisideda prie Konstitucija draudžiamos diskriminacijos forma laikomo smurto dėl lyties mažinimo ir prevencijos.
Į KT, prašydamas įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, praėjusį rudenį kreipėsi Seimas.
Teismo buvo prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.
Dėl švietimo programų KT pasisakė, kad valstybės gali pasirinkti tinkamiausią ir priimtiniausią, jų manymu, būdą ir formą tokioms vertybėms kaip moterų ir vyrų lygybė, nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys, tarpusavio pagarba, nesmurtinis konfliktų sprendimas, teisė į asmens neliečiamybę, puoselėti švietimo ir mokymo įstaigose.
„Valstybės narės nėra įpareigotos diegti vienodų visoms valstybėms konvencijos dalyvėms konkrečių mokymo programų, kurios būtų nesuderinamos su valstybės kultūra ir aplinka“, – sakoma išvadoje.
KT taip pat pasisakė, kad Stambulo konvencijos nuostatomis Lietuvos valstybė nėra įpareigota į nacionalinę teisinę sistemą perkelti sąvokų, kurios būtų nesuderinamos su lietuvių kalba.
„Konvencija taip pat nesuponuoja poreikio nustatyti naujas valstybinės kalbos taisykles, kaip antai „belytę kalbą“. Konvencijoje asmuo apibūdinamas kaip tik „vyras“ ir „moteris“ ir nėra vartojama jokia kita forma“, – pabrėžė teismas.
Dar teismas nurodė, kad konvencija nereguliuoja šeimos ar santuokos santykių, todėl iš jos nekyla pareiga valstybei pripažinti kitokias šeimas, nei nustatyta Konstitucijoje, ar keisti konstitucinę santuokos sampratą taip, kad santuoka būtų sudaroma ne vyro ir moters laisvu susitarimu.
„Konvencijos ratifikavimas ir įsipareigojimas vykdyti iš jos kylančius tarptautinius įsipareigojimus nereikštų jokių konstitucinių šeimos ar santuokos sampratos pokyčių“, – nurodė KT.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną.
Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
