Kauno apylinkės teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti savo vaikų pagrobimu ir bandymu kirsti valstybės sieną kaltinamų Vilčinskų bylą, išklausė jų parodymus – abu kaltinimus neigia.
Vilčinskai kaltinami pagrobę tris savo vaikus, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti, ir pasikėsinimu neteisėtai kirsti Lietuvos valstybės sieną su Baltarusija.
Kaip žurnalistams pirmadienį nurodė Kauno apygardos prokurorė Gitana Kaupė, byloje buvo pradėtas įrodymų tyrimas, apklausti kaltinamieji Inga ir Mindaugas Vilčinskai.
„Jie parodymus davė, tačiau savo kaltės nepripažino. (…) Jie pateikė savo poziciją, galiu pasakyti, kad ji priešinga nurodytai ikiteisminio tyrimo metu“, – nurodė G. Kaupė.
Pasak jos, ikiteisminio tyrimo metu Vilčinskai prisipažino kaltais, o šiuo metu kaltę neigia, tačiau su teismu bendradarbiauja.
„Į klausimus kaltinamieji atsako, ne visada noriai, tačiau jie turi teisę atsisakyti atsakinėti į klausimus, kai kuriais momentais tuo ir pasinaudoja“, – sakė prokurorė.
Anot jos, sprendžiant iš kaltinamųjų parodymų ir elgesio, nėra prielaidų manyti, kad vaikai vėl galėtų būti išvežti, o Vilčinskai ketintų bėgti ar slėptis, dėl ko reikėtų taikyti griežtesnes kardomąsias priemones.
Kauno apygardos teismas vaikus Vilčinskams sausio pabaigoje grąžino, nes anksčiau jie buvo paimti nesilaikant procedūrų.
„Jie pasirėmė nutartimi (civilinėje byloje – BNS), jų požiūriu, vaikai neteisėtai buvo paimti iš jų ir neteisėtai gyveno (globos namuose – BNS), jie pabrėžė prieš tai ir šiuo metu tai pabrėžia“, – nurodė G. Kaupė.
Kaip nurodė prokurorė, toliau byloje bus apklausiami liudytojai.
Pernai liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ penkerių, septynerių ir devynerių metų amžiaus vaikus pasiėmę tėvai buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.
Anksčiau Vilčinskų atžvilgiu dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kadangi pora sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme, tačiau vėliau persigalvojo ir pareikalavo bylos nagrinėjimo teisme.
Kauno apygardos teismas vaikus Vilčinskams sausio pabaigoje grąžino, nes anksčiau jie buvo paimti nesilaikant procedūrų. Pirmosios instancijos teismas pernai gegužę išdavė leidimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai paimti vaikus, nors jis negalėjo būti išduotas, kol vaikai fiziškai nebuvo paimti.
Kaip žurnalistams nurodė Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis, tai buvo civilinis procesas dėl vaikų paėmimo iš šeimos – Kauno apylinkės teismo gegužės 30 dienos sprendimas rudenį buvo panaikintas pripažinus „tam tikrus procedūrinius formalius įstatymo neatitikimus“.
„Bet tai savaime nekeičia niekaip baudžiamosios bylos, kaltinimo apimčių, veikų kvalifikacijos. Prokuroras dėl to, matyt, sprendė, vertino, ir kaltinimo kažkokios dalies neatsisakė“, – teigė A. Purvainis.
„Vien ta aplinkybė, kad vėliau, praėjus pusmečiui ar daugiau, sprendimas buvo panaikintas, nereiškia, kad vaikai globos įstaigoje buvo neteisėtai, ar juos paėmusios institucijos veikė neteisėtai. O kaip tai atsilieps ar kokią reikšmę turės tėvų (atsakomybei – BNS), (…) nustatys teismas ištyręs visus byloje esančius įrodymus“, – sakė teismo pirmininkas.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipė dėmesį, kad šis teismo sprendimas susijęs tik su procedūrų dalimi ir pridūrė, kad tam tikrose situacijose vaiko teisių gynėjai neturi galimybės vaikų pamatyti fiziškai ar jų paimti.
Tarnybos teigimu, pastaruoju metu Vilčinskai bendradarbiavo su atvejo vadybininku, socialiniu darbuotoju, kitais paslaugas teikiančias specialistais, taip pat priėmė pagalbą ir stengėsi gerinti situaciją šeimoje.
