Išrinkti 2023-iųjų Metų žodis ir posakis | Kas vyksta Kaune

Išrinkti 2023-iųjų Metų žodis ir posakis

Kaunietis perplaukė Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno / V. Dranginio nuotr.

Vasario 21-ąją nuo 1999-ųjų metų Jungtinės Tautos yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Minint šią dieną paaiškėjo septintą kartą Lietuvoje surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai.

Kaip rašoma Lietuvių kalbos instituto „Facebook“ paskyros įraše, iš viso Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų komisijai buvo pasiūlyti 26 žodžiai ir 25 posakiai. Iš jų sudaryti balsavimo dešimtukai.

Nuo sausio 20 d. iki vasario 21 d. vyko balsavimas portale „Alfa.lt“. Kaip numatyta rinkimų nuostatuose, Metų žodį ir Metų posakį atskirai dar rinko komisija.

2023-iųjų Metų žodis

Šįkart tiek visuomenės, tiek komisijos nuomonės sutapo, ypač balsuojant dėl 2023-iųjų Metų žodžio – pirmosiose trijose vietose internautų ir komisijos penketukuose užėmė tie patys žodiai – „Radarom!“, „čekiukas“ ir „čiūto tūto“.

Ukrainos palaikymo akcija Vienybės aikštėje
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

2023-iųjų Metų žodžiu ir visuomenė, ir komisija išrinko pernai sukurtą žodį „Radarom!“, pavadinantį bendrą LRT, „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“, „1K fondo“ ir „Stiprūs kartu“ paramos akciją, kuria siekta padėti Ukrainai įsigyti radarų. Šį žodį sukūrė Gytis Oganauskas.

Antra vieta visuomenės balsavime, kaip skelbia Lietuvių kalbos institutas, atiteko žodžiui „čekiukas“, ironiškai nusakančiam Andriaus Tapino sumanytos akcijos „Skaidrinam“ rezultatus.

Trečią vietą pelnė Monikos Linkytės eurovizinėje dainoje skambėjęs lietuvių sutartinių motyvas „čiūto tūto“.

2023-iųjų Metų posakis

Renkant Metų posakį internautų ir komisijos nuomonės taip pat sutapo dėl pirmosios vietos – sutartinai išrinkta Atlantą įveikusio irkluotojo Aurimo Valujavičiaus frazė „Kiekvienam savas Atlantas“.

Aurimas Valujavičius / V. Dranginio nuotr.

„Antrą vietą visuomenės balsavime užėmė Edmundo Jakilaičio frazė „Senus bebrus keičia jauni“, kuria ironiškai vertinamas nepotizmas valstybės valdomose įmonėse. Trečioje vietoje atsidūrė Povilo Girdenio frazė „karybos fotelistai“, pašiepianti asmenis, kurie stebi kažkur toli vykstančius karo veiksmus, gausiai juos komentuoja ir net žarsto kariams kritiką ar dalija „vertingus“ patarimus.

Komisija savo balsavime antrą vietą skyrė posakiui „Kartu su Ukraina“, atspindinčiam svarbiausią pastarojo meto aktualiją, turinčią įtakos ir visos mūsų šalies, ir kiekvieno jos piliečio gyvenimui. Trečia vieta atiteko Mažvydo Jastramskio posakiui „Stebuklas prie Riešės“, kuriuo apibūdinami savivaldos rinkimų Vilniaus rajone rezultatai“, – skelbiama Lietuvių kalbos instituto internetinėje svetainėje.

Kaip išrenkami Metų žodis ir posakis?

2023-iųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai atspindi pagrindines Lietuvos žmonių gyvenimo aktualijas. Tai pirmiausia neslūgstantis dėmesys Ukrainoje vykstančiam karui ir noras konkrečiai, o ne kalbomis paremti šią šalį.

Kiti svarbūs dalykai – reakcija į svarbius Lietuvos gyvenimo įvykius, reikšmingus pokyčius, ydų viešinimas, nesėkmių kritika. Kaip ir dažnuose Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose, išryškėja žmonių pastangos ieškoti atramos savo kūrybai, stiprinti savivertę ir, žinoma, vienytis siekiant drąsių tikslų.

Tokie rinkimai Lietuvoje rengiami nuo 2017 metų. Juos organizuoja Lietuvių kalbos draugija, Lietuvių kalbos institutas ir portalas „Alfa.lt“. Žodžius ir posakius Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų organizatoriams gali siūlyti visi.

Rinkimų komisijoje dirba aštuoni nariai: Agnė Aleksaitė, Virginijus Gasiliūnas, Laimantas Jonušys, Ovidijus Lukošius, Vilmantas Pupkis, Bonifacas Stundžia, Rita Urnėžiūtė, Kazimieras Župerka.

2023-iųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatų aptarimas

Be kita ko, Lietuvių kalbos institutas kovo 5 d. 15 val. kviečia dalyvauti 2023-iųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatų aptarime, kuris vyks Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje.

Renginyje dalyvaus Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų komisijos nariai, žodžių ir posakių kūrėjai ir teikėjai, sveikinimo žodį tars Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė. Renginio svečias – rašytojas Alvydas Šlepikas.

Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Šiandien, vasario 21-ąją, minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną verta prisiminti, kad nuo pat skirtingų kalbų paplitimo, žmonės siekė rasti bendrą kalbą, kuria būtų galima susikalbėti atsidūrus bet kuriame pasaulio krašte.

Šventajame rašte teigiama, kad žmonės senais laikais kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti. Kalbininkai taip pat tvirtina, kad visos dabartinės pasaulio kalbos išsirutuliojo iš vienos kalbos – prokalbės.

Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga Lietuvių kalbos institutas pasidalijo Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Miliūnaitės mintimis:

„Kurkime ir auginkime lietuvių kalbą visi. Nauji, neįprasti žodžiai dažnai iš pradžių atrodo keistai kaip ir šis piešinys, sukonstruotas dirbtinio intelekto, paprašyto nupiešti paveikslėlį naujų žodžių kūrimo tema.

Kalbos kūrybai reikia ne tik miklaus proto, bet ir jausmo, kad mūsų gimtoji kalba būtų miela ir graži!“ – mintimis dalijasi dr. R. Miliūnaitė.

Minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną verta aplankyti ir apžiūrėti Kauno studentų skvere pastatytą ir iš nerūdijančio plieno pagamintą 3 metrų skersmens veidrodinę skulptūrą „Taškas“, kuri skirta vienintelei pasaulyje lietuviškai „ė“ raidei paminėti.

Šios iniciatyvos organizatoriai tikisi, kad meno kūrinys bus vertingas priminimas visuomenei apie lietuvių kalbos unikalumą ir tautinio identiteto išsaugojimą. Meninėje instaliacijoje pavaizduota 15 lietuviškų žodžių su raide „ė“ – tėvynė, laisvė, meilė, laimė, garbė, šlovė ir kt.

„Mažas taškelis, esantis ant „ė“ raidės yra stipri lietuvių tautos savasties dalis. Dažnai technologijos prisideda prie nuolatinio skubėjimo, o tai daro įtaką ir daugelio rašysenai. Lietuviškoms raidėms tampa vis sunkiau atsilaikyti prieš technologijas, kurios kartais pasiglemžia mūsų raidžių taškelius, brūkšnelius, nosines ir varneles.

Tačiau būtent dėl savo unikalumo ir esame įdomūs pasauliui, todėl norime, kad žmonės tai prisimintų“, – sakė skulptūrą Kaunui padovanojusios įmonės „ACME Grupė“ vadovas Sergej Artemiuk.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA