Artimiausioje ateityje planuojant kapitaliai rekonstruoti greta Milikonių kalno esančią Linkuvos gatvę, įdomu prisiminti šioje vietoje lygiai prieš 20 metų nutikusią istoriją.
„Mere, radom lobį…“ – tuometinę miesto galvą Arvydą Garbaravičių nustebino į kabinetą sugužėjęs nemažas būrelis miesto komunalinio ūkio darbuotojų, politikų ir kitų žinybų darbuotojų.
Paaiškėjo, kad ant Milikonių kalno viršaus (ten, kur dabar apžvalgos aikštelė) bendrovės „Akmelita“ darbininkai turėjo užduotį – keletą metrų perkelti į kitą vietą Žemaičių plento statytojams skirtą paminklą „Žirgeliai“.
Nuardžius pamatą bei kilstelėjus paminklą, tarp viduje buvusių strypų, visų nuostabai pasirodė apie pusės metro ilgio kapsulė.
Nuskutus dervą paaiškėjo, kad kapsulė pagaminta iš žalvario. Vienas jos galas buvo užsuktas dangteliu, o pakračius jos viduje subarškėjo metalas.
Nežinodami, ką daryti su radiniu, darbininkai paskambino Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojui Zenonui Girčiui ir apžvalgos aikštelės projekto autoriui, architektui Rimvydui Paliui.
Jiems atvažiavus, iš pradžių buvo kilusi mintis nieko nelaukiant pasižiūrėti, kas yra kapsulės viduje, tačiau tam užprotestavo R. Palys.
„Kiek žinau, anksčiau buvo tradicija į panašias kapsules įdėti auksinių monetų“, – spėliojo architektas.
Keliolika minučių pasitarus, buvo nuspręsta kapsulę nuvežti pas tuometinę Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio viršininkę Ireną Vaškelienę.
„Tikslingiausia ją atidaryti mero akivaizdoje“, – galiausiai nusprendė pas I. Vaškelienę susirinkę radinio liudininkai. Tai ir buvo padaryta.
Į A. Garbaravičiaus kabinetą taip pat buvo iškviesti Vytauto Didžiojo Karo muziejaus atstovai.
Rankomis nepavykus atidaryti kapsulės, buvo iškviesti Savivaldybės santechnikai. Maždaug po pusvalandžio, panaudojus santechnines reples, kapsulės dangtelis pajudėjo.
Neįprasto įvykio liudininkai apmirę stebėjo, kaip atsukus dangtelį ant stalo pradėjo byrėti kapsulės turinys.
„Gaila, kad ne auksas…“ – šiek tiek nuliūdo ne vienas, išvydęs keliolika, prieškario metų, įvairių nominalų lietuviškų centų ir litų.
Kaip ir buvo tikėtasi, viduje buvo 1938 metais Žemaičių plento statytojų parašytas laiškas su parašais ateities kartoms. Panašios tradicijos laikomasi ir dabar pradedant statyti miestui svarbius objektus.
Tąkart tvirtai nebuvo nuspręsta, ką daryti su šiuo radiniu, tad kapsulė kurį laiką buvo saugoma Z. Girčio kabinete.
„Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, koks tolimesnis šio lobio likimas.
Susisiekus su Z. Girčiu paaiškėjo, kad po kurio laiko šis radinys buvo išsiųstas į Lietuvos kelių direkcijos muziejų Vievyje. Ten jis saugomas ir dabar.
„Tai buvo smagi istorija. Ne kasdien gi pavyksta rasti tokį lobį“, – sakė Z. Girčys.
