Avarinė situacija Vijūkuose: iš gyventojų tualetų ėmė veržtis vanduo, bet kaltų nėra | Kas vyksta Kaune

Avarinė situacija Vijūkuose: iš gyventojų tualetų ėmė veržtis vanduo, bet kaltų nėra „Kauno vandenys“: daugiausiai problemų yra naujuose aplink Kauną įsikūrusiuose kvartaluose

Skaitytojos nuotr.

Vijūkų gyventojai susidūrė su nemalonia patirtimi – unitazuose į viršų pradėjo kilti vanduo. Negalėdami naudotis nei tualetu, nei vonia, Kauno rajono gyventojai suskubo kaltinti „Kauno vandenų“ avarinę tarnybą, tačiau aiškėja, kad prie tokios situacijos galėjo prisidėti patys kvartalo gyventojai. „Kauno vandenų“ atstovė paaiškino, kodėl Vijūkų gyventojų tualetai skęsta ir atkreipė dėmesį, kad Kauno rajone turi būti intensyviau vystomi paviršinių nuotekų tinklai.

„Nežinau, kaip kitur Kaune ir Kauno rajone, bet gal gavot kokių pranešimų ar turit žinių, kas vyksta su „Kauno vandenų“ avarine tarnyba? Kauno rajone, Vijūkuose, Žiedo gatvėje, semia viso kvartalo tualetus, o avarinė ignoruoja. Visi kvartale gyvena su mažais vaikais, o tualetu naudotis neįmanoma, kaip ir maudytis, nes vanduo nenubėga“, – sausio 25 dieną skundėsi Kauno rajono gyventoja.

Anot jos, po įnirtingų viso kvartalo gyventojų skambučių, „Kauno vandenų“ avarinės tarnybos darbuotojai galiausiai pasirodė Vijūkuose, tačiau realios pagalbos gyventojai taip ir nesulaukė.

„Atvyko avarinė, prieš tai žadėję buvo išsiurbt šulinukus, atvažiavę pasakė, kad jiems nepriklauso. Nieko neįvyko, toliau tualetai skęsta“, – teigė moteris, nebežinojusi, kur dar kreiptis pagalbos.

Kaltas polaidžio vanduo

Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo „Kauno vandenys“ viešųjų ryšių specialistė Vaida Bytautė, pagrindinės nuotekų tinklų užsikimšimo priežastys – polaidžio vandenimis perpildyti buitinių nuotekų šuliniai ir siurblinės, kurios nėra pritaikytos surinkti paviršines nuotekas.

„Daugiausiai problemų yra naujuose aplink Kauną įsikūrusiuose kvartaluose, kur nėra paviršinių lietaus nuotekų tinklų. Dauguma gyventojų į buitinių nuotekų tinklus leidžia lietaus vandenį, kuris per trumpą laiką negali pratekėti pro riboto skersmens vamzdžius“, – teigė V. Bytautė.

Anot jos, toks gyventojų elgesys nepraeina be pasekmių – siurblinės nespėja surinkti tokio kiekio vandens, buksuoja jų darbas, nukenčia gyventojų turtas.

V. Bytautė taip pat atkreipė dėmesį, kad Kauno rajone turi būti intensyviau vystomi paviršinių nuotekų tinklai, kol kas tai daroma gana vangiai.

„Kalbant apie Žiedo gatvės situaciją, vos per kelias gatveles Liucernų gatvėje esančios nuotekų siurblinės siurbliai polaidžio piko dienomis be perstojo dirbo net keturias paras. Įprastai turi veikti tik vienas siurblys, karts nuo karto sustoti, paskui vėl įsijungti, o čia be perstojo veikė ir pagrindinis, ir atsarginis siurblys. Į šią siurblinę sutekėjo polaidžio vanduo iš apsemtų pievų, laukų, gyventojų sklypų. Vandens ir debito lygis šioje siurblinėje sumažėjo tik praėjusį savaitgalį, kai oras atšalo, nustojo lyti“, – komentavo „Kauno vandenų“ atstovė.

Ragina vertinti lietaus vandenį

Ji primena, kad lietaus vandens valyti išvis nereikia, išskyrus nuo gatvių paviršiaus surinktą vandenį, kuriame pasitaiko smėlio ir naftos produktų.

„Praėjusiais metais „Kauno vandenys“ šią problemą išsprendė mieste pastatydami dešimt modernių nuotekų valymo įrenginių. Dabar į upes išleidžiamas visus užterštumo reglamentus atitinkančios išvalytos paviršinės lietaus nuotekos.

Dabar su polaidžio vandeniu, bėgančiu į mūsų siurblines, situacija yra gana kurioziška: į nuotekų valyklą kartu su buitinėmis nuotekomis pakliūna ir visas polaidžio vanduo. Vanduo, kurio apskritai nereikia valyti ir perpumpuoti, nes jis yra švarus. Lietaus vandenį reikia nudrenuoti į kanalus, upes ar upelius, bet ne į nuotekų valyklą. Nuotekų valymas yra gana brangus ir šiuo konkrečiu atveju visiškai nereikalingas procesas.

Turėtumėm imti pavyzdį iš kitų užsienio valstybių, kurios itin vertina lietaus vandenį, jį surenka į specialias talpas, kaupia ir naudoja daržo ar sodo laistymui. Gėlo vandens stoka pasaulyje ir rūpestis aplinka skatina apgalvotai naudoti vandenį, o lietaus vandens naudojimo sistemos leidžia sutaupyti daug geriamojo vandens ir asmeninių lėšų“, – teigė V. Bytautė.

Ji atkreipė dėmesį, kad ES šalys yra įsipareigojusios iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą – įgyvendinti tvarumo principus ir žaliąją ekonomiką, kuri gerovės augimą derina su darniu aplinkos išteklių panaudojimu.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA