Kviečia į diskusiją apie pramonės atminties išsaugojimą | Kas vyksta Kaune

Kviečia į diskusiją apie pramonės atminties išsaugojimą

S. Ušinsko vitražas „Studentai praktikoje“, 1964 m./J. Mocevičiūtės nuotr.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16) vasario 7 d., 16 val. vyks diskusija parodoje „Žmonių muziejaus manifestas“ apie pramonės atminties išsaugojimą – kodėl reikėtų ją išsaugoti ir kaip tai padaryti?

Diskusiją parodoje „Žmonių muziejaus manifestas“ inicijuoja Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“. Paroda pristato kolektyvinį naujo muziejaus manifestą – muziejaus, kuris saugo ir pasakoja industrinės bendruomenės darbo ir gyvenimo istorijas, jungia skirtingas žmonių kartas ir svajoja apie demokratijos ateitį.

Gamyklų albumai./J. Mocevičiūtės nuotr.

Diskusijoje industrinio paveldo tyrėjai, muziejininkystės ekspertai pasidalins savo patirtimi, įžvalgomis ne tik apie griuvusias gamyklas, bet ir apie atminties fabrikus – muziejus, jų pinamo atminties audinio įvairovės būtinybę.

Diskusijose dalyvauja: dr. Joanna Wawrzyniak, Varšuvos universiteto Socialinės atminties tyrimų centro direktorė, dr. Ieva Balčiūnė, Lietuvos istorijos instituto mokslininkė, Marius Pečiulis, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas, Gabrielius Sužiedėlis, Kauno miesto muziejaus direktorius, Arūnas Astramskas, Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius, Sandra Germanavičiūtė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ projektų vadovė, Gintarė Markevičienė, Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkė, Oksana Denisenko, „Urban Stories – Visaginas“ įkūrėja, Žygimantas Menčenkovas, filosofas, Kairiųjų aljanso narys, Jurgis Valiukevičius, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovas, Auksė Petrulienė, bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ kuratorė.

Diskusiją moderuoja dr. Linara Dovydaitytė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė.

Parodos „Žmonių muziejaus manifestas“ atidarymas./D. Petrulio nuotr.

Europoje muziejai, skirti industrinės visuomenės ir demokratijos istorijai, gyvuoja daugiau nei 50 metų ir vadinami darbo muziejais. Ištisas tokių muziejų tinklas sukurtas Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, net artimiausi mūsų kaimynai Lenkijoje ir Estijoje turi puikių pavyzdžių. Lietuvoje pramonės istorija siejama su nepatogias prisiminimais – industrializacijos kulminacija sutapo su sovietų okupacija, o laukinės privatizacijos istorijos nepuošė nepriklausomybės. Tad susiję prisiminimai buvo išsižadėti ir išbraukti. Tai – atminties spraga.

Žmonių muziejaus manifesto idėja išaugo iš bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ parodų ciklo „Didžioji pramonė“, rengiamo nuo 2017 metų. Parodos siekė stumtelėti pramonės atmintį iš istorijos paraštės, sugrąžinti industrinės bendruomenės liudijimus ir kultūrą į kolektyvinės atminties žemėlapį bei tapti megafonu žmonių balsams.

Renginys nemokamas, bet reikalinga registracija čia.

Broniaus Pundziaus „Pramonės personifikacija“, 1939 m./J. Mocevičiūtės nuotr.

Apie parodą „Žmonių muziejaus manifestas“

Žmonių muziejaus manifestą sudaro buvusių Kauno pramonės darbuotojų bei jaunosios kartos tyrėjų ir aktyvistų atsakymai į du klausimus – kodėl reikia išsaugoti pramonės atmintį ir kaip tai padaryti. Manifesto sakiniai užrašyti 2023 m. vasario 10 d. Kauno paveikslų galerijoje, „Didžiosios pramonės sueigos“ metu, 2023 m. gegužės 1 d. Kauno menininkų namuose ir 2023 m. birželio 16 d. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje vykusios konferencijos „Kultūra ir emancipacija“ metu.

Parodoje – ne tik erdvinis tekstų manifestas, bet ir keli kertiniai būsimo muziejaus eksponatai, išsaugoti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus fonduose bei Lietuvos žmonių spintose: nuo auksu blizgančios prieškarinės Broniaus Pundziaus skulptūros „Pramonės personifikacija“ iki „Laisvės palto“, pasiūto Vilniaus modelių namuose 1990 m. vasarį; nuo įspūdingo Stasio Ušinsko vitražo „Studentai praktikoje“ iki šiuolaikinių savadarbių plakatų iš Gegužės 1-osios profesinės sąjungos organizuotų streikų.

Parodos kuratorė – Auksė Petrulienė, parodos bendradarbiai – „Drobės“, „Inkaro“, Kauno popieriaus fabriko ir Kauno radijo gamyklos bendruomenės, parodos grafinis dizainas – Julija Tolvaišytė-Leonavičienė.

Paroda veikia iki vasario 11 d.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA