Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais mažėjo atvejų, kai dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo buvo areštuojamas skolininkų turtas. Nepaisant to, tarp areštuotų objektų tradiciškai pateko įvairaus turto: nuo prabangių sportinių automobilių ar lėktuvų, iki įprastų buities daiktų, tokių kaip dalgis ar batų šaukštas.
Dažniausiai turtą areštuojantys antstoliai pastebi, kad nors kai kurie areštuoti objektai gali kelti šypseną, bet turto areštavimo aplinkybės dažniausiai nebūna linksmos.
Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras skaičiuoja, kad praėjusiais metais į Turto arešto aktų registrą iš viso buvo įrašyta 34 tūkst. naujų turto arešto faktų. Tai yra 3 proc. mažiau nei 2022-aisiais.
Per praėjusius metus taip pat buvo išregistruota beveik 41 tūkst. turto arešto aktų (2022 metais – 44,4 tūkst.). Iš viso šiuo metu registre yra įregistruota apie 260 tūkst. galiojančių turto arešto aktų.
„Tradiciškai dėl skolų buvo areštuojamas nekilnojamasis turtas – praėjusiais metais buvo areštuota apie 60 tūkst. butų, pastatų, žemės sklypų ir statinių. Pernai maždaug trečdaliu padaugėjo transporto priemonių arešto atvejų – iš viso buvo areštuota apie 12 tūkst. kelių transporto priemonių.
Dažnai areštuojamo turto sąrašuose atsidūrė ir žemės ūkio technika, ginklai, piniginės lėšos, teisės į paveldimą turtą“, – kalba Registrų centro Turto arešto aktų registro skyriaus vadovė Agata Vdovenko.
Anot jos, praėję metai taip pat pasižymėjo ir įdomiais bei išskirtiniais neidentifikuoto turto areštais. Pavyzdžiui, tarp įdomesnių areštuotų objektų pateko bažnyčia, konfeti, karietos, akmenys krantinėje, batų šaukštai ir net dalgis.
Dalgis areštuotas ir parduotas, o karietos tebevežioja svečius
Dažniausiai duomenis į Turto arešto aktų registrą apie areštuotą turtą teikia antstoliai. Jų pačių teigimu, fizinių ir juridinių asmenų turto areštą antstoliai taiko tada, kai būtina užtikrinti nesumokėtų skolų išieškojimą ar kitų asmens prievolių vykdymą.
Tam tikri įrašai turto arešto aktuose gali kelti šypseną, tačiau ir keisčiausių daiktų areštavimo aplinkybės dažniausiai nebūna nei linksmos, nei juokingos.
Kaip prisimena antstolė Santa Selezniovienė, pernai pavasarį areštuotas dalgis stovėjo ne kur kitur, o skolininko bute, iš kurio tą skolininką reikėjo iškeldinti.
„Juk įprastai žmonės dalgių kambariuose nelaiko. Niekas negalėjo žinoti, kokios mintys sukasi konfliktiško skolininko galvoje, kai aprašyti kambaryje buvusių daiktų užėjęs antstolės padėjėjas pamatė į sieną atremtą dalgį.
Laimei, incidentų išvengta. Dalgis buvo įrašytas į turto arešto aktą ir vėliau parduotas elektroninėse varžytynėse kartu su kitais bute buvusiais daiktais“, – pasakoja S. Selezniovienė.
Antstolei Svetlanai Kastanauskienei teko areštuoti keletą prabangių vienos bendrovės karietų, kad tokiu būdu būtų užtikrinti dar vieno šios kreditoriaus reikalavimai grąžinti skolą.
„Visas bendrovės nekilnojamasis turtas yra įkeistas kitiems kreditoriams, tad beliko areštuoti vertingesnį jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą. Pasirinktos būtent karietos, nes jų vertė solidi.
Šiuo atveju karietoms taikytas areštas nereiškia, kad bendrovės klientai nebegali jomis pasivažinėti – gali, nes šio turto naudojimo teisė areštu nėra apribota“, – sako antstolė S. Kastanauskienė.
Pasak antstolės, skolų turintiems žmonėms naudinga pasitarti su antstoliais dėl turto arešto apimties.
„Ne visais atvejais būtinai taikomi visų rūšių apribojimai: disponavimo, naudojimo ir valdymo teisės. Jei nėra rizikos, kad turtas gali dingti, būti sugadintas ar kitaip gali sumažėti jo vertė, areštuotas turtas įprastai paliekamas skolingam asmeniui, t.y. turtas neperduodamas saugoti išieškotojui ar kitam asmeniui.
Skolingam asmeniui gali būti leidžiama areštuotu turtu naudotis ir tokiu būdu gauti pajamų“, – aiškina antstolė S. Kastanauskienė.
Antstolės teigimu, kai vis dėlto nepavyksta išvengti varžytynių, galima bandyti surasti ir antstoliui pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Jeigu į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama pinigų suma, kurios užtenka skolai ir jos išieškojimo išlaidoms visiškai padengti, varžytynės nebevykdomos.
Su tokiu pirkėju galima susitarti dėl turto atpirkimo ar nuomos. Ypač palanki išeitis – parduoti turtą artimiems giminaičiams. Šiuo atveju turtas lieka šeimoje, pasikeičia tik jo teisinis statusas.
Kas yra Turto arešto aktų registras ir kokia jo nauda?
Jau du dešimtmečius veikiančio Turto arešto aktų registro tikslas – sukurti galimybę registruoti valstybės institucijų ir pareigūnų priimamus turto arešto aktus. Turto areštas gali būti taikomas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ar nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorinių reikalavimų patenkinimą, kitų įsipareigojimų įvykdymą.
Registrų centras pats nepriima sprendimų dėl turto arešto, taip pat nesaugo ar kitaip netvarko kitų institucijų sprendimais areštuoto turto.
Šiuo metu Turto arešto aktų registre yra įregistruoti apie 260 tūkst. galiojančių turto arešto aktų. Per visą registro veiklos laikotarpį jame buvo įregistruota daugiau kaip 1 mln. turto arešto aktų.
Dažniausi duomenų apie areštuotą turtą teikėjai yra antstoliai. Duomenis taip pat teikia prokuratūra, teismai, Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas ir „Sodra“.
