Vyriausybė trečiadienį turėtų patvirtinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno geležinkelių mazgo infrastruktūros vystymo planą.
Jį patvirtinus būtų pradėtas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, rašoma Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.
Įgyvendinti planą numatoma iki 2029 metų rugpjūčio vidurio. Tam reikės išpirkti 204 privačius žemės sklypus, iš kurių numatoma panaudoti apie 39,1 ha ploto, taip pat 323 pastatus. Sklypų bei statinių išpirkimui preliminariai reikės 4,682 mln. eurų.
Už „Rail Baltica“ statybas atsakingos bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ teigimu, įrengiant Kauno mazgą numatoma statyti arba rekonstruoti 120 kilometrų geležinkelio, nutiesiant elektrifikuotą 1435 mm pločio vėžę miesto stotyje, ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia.
Taip pat planuojama pastatyti penkis naujus viadukus ir du tiltus per Jiesios upę, atnaujinti jau esamus tiltus, įrengti geležinkelio tunelį Palemono stoties prieigose, septynis automobilių tunelius.
Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
