Latvijos šokių šventės vadovė: ne aš pasirinkau tautinį šokį, tiesiog klausiau savo širdies | Kas vyksta Kaune

Latvijos šokių šventės vadovė: ne aš pasirinkau tautinį šokį, tiesiog klausiau savo širdies

Latvijos dainų šventė./R. Oliņš nuotr.

„Taip gera žinoti, kad kaimynas yra tavo draugas, kad jo vertybės taip pat yra kalba, daina ir šokis, o ne naujos teritorijos užkariavimas“, – sako Dagmāra Bārbale, Latvijos dainų ir šokių šventės viena iš vadovių, tautinių šokių kolektyvo „Vektors“ meno vadovė.

Prasidėjus 2024-iesiems, Lietuvoje paskelbtiems Dainų šventės metais, dalyviai ir žiūrovai nekantriai laukia vasarą Kaune ir Vilniuje įvyksiančios šimtmetį minėsiančios šventės. Kaimynai latviai savo šventės jubiliejų – tiesa, 150-ąjį – atšventė praėjusią vasarą.

„Tai – labai svarbi šventė Latvijai. Tada mes susirenkame kartu kurti; tai – laikas, kai suprantame, kad esame maža, bet labai stipri tauta“, – sako D. Bārbale.

Interviu su Latvijos šokių šventės vadove – apie tautinį šokį, jo reikšmę latvių tapatybei, ir apie šventes, kurių metu tauta susirenka švęsti bendrystės.

Latvijos dainų šventė./R. Oliņš nuotr.

– Šią vasarą vyko 150-oji Latvijos dainų ir šokių šventė. Dabar, praėjus kuriam laikui, kai jau nusistovėjo įspūdžiai, gal galite papasakoti, kuo labiausiai didžiuojatės, kas jums buvo svarbiausia?

– Šventė buvo labai emocinga ir jaudinanti. Dalyvavau daugelyje iškilmių. Mano choreografijos buvo šokamos Dauguvos stadione, Rygos arenoje ir Mežaparks didžiojoje scenoje. Tos akimirkos, kai tavo šokį šoka šimtai šokėjų – ypatingos, nes prisimeni, kaip jis buvo kuriamas, kaip jis išaugo – nuo vieno šokėjo judesių iki didelės aikštės. Tai – magiška.

Šventinė eisena taip pat buvo nepaprastai emocinga. Šį kartą mano vadovaujamas kolektyvas „Vektors“ užėmė garbingą vietą eisenos priekyje; mes nešėme Latvijos ir Šokių festivalio vėliavas. Ypač didelį įspūdį man paliko žmonės, atėję pažiūrėti parado. Tai iš tiesų buvo šventė ne tik dalyviams, bet ir žiūrovams.

Latvijos dainų šventė./R. Oliņš nuotr.

– Jūsų „oficialusis“ išsilavinimas – visai iš kitos srities, bet štai esate Latvijos šokių festivalio vadovė, garsiausia tautinių šokių choreografė šalyje. Kaip atsitiko, kad pasirinkote tokią karjerą?

– Negalėčiau sakyti, kad pasirinkau šį darbą – jis tiesiog įvyko, nes klausiau savo širdies. Tautiniai šokiai man svarbūs dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, per tautinį šokį jaučiu ypatingą ryšį su Latvija. Tai – savotiškas tautinės tapatybės stiprinimas. Antra, man nepaprastai gražus latvių tautinis kostiumas – spalvos, įvairovė, elegancija. Trečia, man patinka kurti naujus šokius. Naujų šokių kūrimas neabejotinai palaiko mano susidomėjimą šia sritimi. Patinka ir statyti kitų choreografų šokius, tačiau laisvė, kurią jaučiu, kai pati sukuriu kažką naujo, žodžiais sunkiai nusakoma.

– Kiek svarbūs tautiniai šokiai Latvijos šokio kultūroje? Kokią vietą, jūsų nuomone, jie užima pasaulinėje šokių scenoje?

– Manau, kad Latvijoje sceninis tautinis šokis yra labai populiarus. Šokių kolektyvų rasite beveik kiekviename mieste. Juos šoka vaikai, moksleiviai, studentai ir suaugusieji – iki pat senatvės. Man rodos, Latvijoje šie šokiai populiaresni nei kur nors kitur. Manau, kad iš dalies taip yra todėl, kad šokių kolektyvai labai įdomiai gyvena laikotarpiu tarp festivalių – koncertai, spektakliai, šventės, žygiai, sportinės varžybos tarp kolektyvų. Ne tik šokiai išlaiko žmones kartu. Labai svarbi ir draugystė, bendrumo jausmas, o dažnai – ir meilė. Priklausyti tautinių šokių kolektyvui, tai ne tik lankyti po dvi repeticijas per savaitę ir „atšokti“ koncertą kartą per mėnesį. Tai kur kas daugiau! Dainų ir šokių šventė – šios bendrystės kulminacija, kai visi susirenkame kartu, pamatome, kiek daug mūsų yra ir kokie stiprūs esame savo latviškumu. Tai suteikia mums jėgų ir įkvėpimo šokti toliau.

Latvijos dainų šventė./R. Oliņš nuotr.

– Kodėl svarbu išlaikyti tautinių šokių tradicijas?

– Šokių kolektyvuose šokėjai išmoka ne tik šokti, bet ir daug sužino apie Latvijos kultūrą. Daug šokių šokama pagal latvių folklorinę muziką arba jos aranžuotes. Šioje muzikoje ir šokiuose užkoduotos latvių vertybės ir tradicijos. Manau, kad kasdieniame gyvenime žmonės apie jas palyginti nedaug susimąsto. Tačiau šokant folkloriniame kolektyve tai tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Labai dažnai tautinių šokių grupių šokėjai klausosi folklorinės muzikos, lankosi liaudies muzikantų koncertuose ir tradicinėse mugėse.

– Sakote, kad tautinėje muzikoje užkoduotos latvių vertybės ir tradicijos. Kokios jos?

– Latvių folklore daug kalbama apie meilę savo kraštui, pagarbą tėvams, meilę gamtai ir meilę darbui. Kai šokėjai mokosi šokio, daug kalbame apie liaudies dainos esmę, apie istoriją, kuri įausta į kiekvieną dainą. Taip per šokį mokome ir įkvepiame savo šokėjus galvoti apie šias vertybes kasdieniame gyvenime.

Latvijos dainų šventė./R. Oliņš nuotr.

– Šokio spektakliai man visada užduoda mįslę – nežinau, ką juose stebėti, kuo žavėtis. Gal galėtumėte rekomenduoti, kaip žiūrėti tokius reginius? Į ką kreipti dėmesį?

– Nemanau, kad yra kokių nors konkrečių išankstinių sąlygų. Yra žmonių, kuriuos ši meno forma traukia, ir tokių, kurių netraukia. Manau, kad į tautinių šokių koncertus ypač dažnai ateina žmonės, kurie yra kaip nors su šia veikla susiję: tie, kurie anksčiau yra šokę, turi šokančių giminaičių ar draugų. Latvijoje yra palyginti daug žmonių, kurie šoka tautinius šokius, todėl koncertai sutraukia tikrai daug žiūrovų, kurie jais mėgaujasi iš širdies.

– Vis dėlto, Šokių diena – tai ne šiaip koncertas. Kuo ši proga ypatinga?

– Šokių diena Latvijoje stebuklinga tuo, kad joje dalyvauja apie 17 tūkst. šokėjų. Jie susirenka kartu, kuria milžiniškus šokio raštus, susikabina rankomis, pulsuoja tuo pačiu ritmu. Tai sukuria didžiulį energijos užtaisą. Manau, kad būtent dideli šokio raštai, emocinis bendrumas ir energija taip stipriai sujungia žiūrovus.

Dagmāra Bārbale./Asmeninio archyvo nuotr.

– Praėjusią vasarą Rygoje teko matyti nuotraukų parodą skirta jūsų Dainų ir šokių šventės jubiliejui. Nuotraukose matėsi, su kokiomis emocijomis žmonės lydi šokėjų ir dainininkų eiseną. Džiaugsmas jų veiduose – nesuvaidintas.

– Tai labai svarbi šventė Latvijai. Tai – laikas, kai švenčiame latvišką tapatybę, kai savo bendrystę galime išreikšti dainomis, šokiais, kalba. Dainų ir šokių šventės metu gatvės prisipildo žmonių, apsirengusių tautiniais kostiumais – to nepamatysi kitu metu. Tada mes susirenkame kartu kurti; tai – laikas, kai suprantame, kad esame maža, bet labai stipri tauta. Švęsdami šventę patvirtiname sau, kad egzistuojame ir stovime šioje žemėje abiem kojomis. Šiuo metu, kai pasaulyje vyksta tiek daug karinių ir politinių konfliktų, šis bendrumo jausmas yra nepaprastai svarbus.

Latvijos dainų šventė./R. Oliņš nuotr.

– Panašiai kalbėjo ir Lietuvos dainų šventės direktorius Saulius Liausa – kad mums, mažai tautai, ypač svarbu susirinkti ir padainuoti kartu, tam, kad suprastume, ką turime bendra. Panašu, kad tas jausmas būdingas ir kitoms Baltijos tautoms.

– Būtent! Dalyvaudama 2022-ųjų studentų dainų ir šokių šventėje „Gaudeamus“ Vilniuje supratau, kodėl tai svarbu. Anksčiau buvau apie tokį jausmą skaičiusi ir girdėjusi iš savo mokytojų. Vilniuje jį patyriau pati.

Esame trys Baltijos šalys, kaimynės, artimiausios šalys dideliame žemės rutulyje. Ir labai svarbu, kad mes, atsidūrę greta, mylėtume, gerbtume ir suprastume vieni kitus. Taip pat svarbu, kad mūsų vertybės būtų taika, draugiškas sugyvenimas ir gyvybė. Taip gera žinoti, kad tavo kaimynas yra tavo draugas, kad jo vertybės taip pat yra kalba, daina ir šokis, o ne naujos teritorijos užkariavimas. Štai kodėl Baltijos šalių susitikimas yra toks svarbus. Tai – laikas, kai gauname patvirtinimą, kad esame tokie patys, kaip ir gyvenantys greta.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA