Energetikos ministerija, siekdama didinti energinį efektyvumą pastatuose ir mažinti gyventojų išlaidas už energiją, parengė siūlymus daugiabučių pastatų šilumos punktų atnaujinimui. Praėjusių metų pabaigoje mažosios renovacijos priemonei Vyriausybė numatė 20 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų.
Ministerija siūlo 100 proc. finansinę paramą gyventojams, kurie gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, ir taip mažinti socialinę atskirtį.
Taip pat iki 60 proc. finansinę paramą gyventojams šilumos punktų ir kitų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, kuri padidinama 10 procentinių punktų, jei planuojama seną elevatorinį šilumos punktą keisti į naują automatizuotą šilumos punktą. Be to, ministerijos siūlymu projektams nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai, rašoma Energetikos ministerijos pranešime žiniasklaidai.
„Kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui planuojamas skelbti jau š. m. balandžio mėnesį, tad gyventojai jau dabar gali pradėti planuoti, tartis bei apsispręsti dėl mažosios renovacijos įgyvendinimo apimčių ir būdų“, – sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Parama mažosios renovacijos projektams skiriama gyventojams, kai daugiabučiuose pastatuose naudojami seni elevatoriniai arba neaautomatizuoti šilumos punktai arba kiti šildymo ir karšto vandens sistemų elementai neatitinka energetikos ministro patvirtintų privalomųjų reikalavimų. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje dar yra apie 3 tūkst. senų elevatorinių šilumos punktų, kurie yra technologiškai pasenę ir neužtikrina tolygaus viso pastato šildymo.
Pernai pasibaigus kvietimui teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, įgyvendinami 87 projektai už beveik 4 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų.
Energetikos ekspertų nuomone, atlikus šilumos punktų ir kitų karšto vandens sistemų (mažosios renovacijos) modernizavimą daugiabučiuose namuose šilumos nuostoliai ir energijos sąnaudos mažėja 15–20 procentų, kas leidžia mažiausiomis sąnaudomis pasiekti ženklų gyventojų šildymo sąskaitų sumažinimą.
