Papildomų galimybių pažeidžiamiems asmenims, kurie ilgą laiką negali susirasti darbo arba apskritai nepageidauja dirbti, gali suteikti specialios programos. Į su dalyvavimu jose susijusį Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pernykštį kvietimą atsiliepė daugelis šalies savivaldybių, ketinančių šiemet teikti paslaugas kompleksinių kliūčių turintiems žmonėms.
Pasak UT atstovų, šių programų esmė – psichologų, teisininkų arba socialinių darbuotojų paslaugos, laikinas užimtumas. 2022-aisiais tokias paslaugas nedirbantiesiems siūlė 40 savivaldybių, o 2023-aisiais – jau 56. Praėjusiais metais specialiose programose pradėjo dalyvauti 5,4 tūkst. žmonių, iš jų daugiausiai– darbo rinkai besirengiančių asmenų.
„Taikomos vienodos praktikos savivaldybėse padeda spręsti problemas, su kuriomis susiduria ilgai nedirbantys ar nenorintys dirbti klientai. Kiekviename rajone paslaugų prieinamumas skiriasi, galimybės dar nevienodos, tačiau visur teikiama tikslinė pagalba“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo departamento l.e.p. direktorė Vaida Kamandulienė.
Jos teigimu, gavusiems įvairias kompleksines paslaugas, daugiau nei 4 tūkst. besirengiančių darbo rinkai asmenų 2023 metais suteiktas bedarbio statusas. Jie pradėjo darbo paieškas, 1,7 tūkst. asmenų padėta įsidarbinti, dar 50 pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą.
2024 metais numatyta 6,5 tūkst. asmenų įtraukti į užimtumo didinimo programas. Dalis šių klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą arba dirba nelegaliai. Kiti – stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškodami darbo ar naujų karjeros galimybių, arba nebeturi socialinių įgūdžių, nes nedirba jau ilgą laiką.
Šiose programose jie mokomi krizių valdymo, sveikos gyvensenos, finansinio ir kompiuterinio raštingumo, Nedirbantiems asmenims, jeigu reikia, taikoma priklausomybių prevencija, teikiamos teisininko konsultacijos, psichologo, karjeros konsultanto, pavėžėjimo ir kitos socialinės paslaugos, krizių įveikimo specialistų pagalba. Daugeliui programų dalyvių atkurti įgūdžius ar išspręsti įsidarbinimui trukdančias kitas problemas užtenka kur kas trumpesnio laiko. Tiems, kuriems sekasi sunkiau, pagalba yra teikiama, kol ji yra reikalinga, todėl aktualu paslaugų teikimo tęstinumas bei pagalba po įsidarbinimo.
„Pažanga matuojama ne tik integracija į darbo rinką. Ilgą laiką nedirbę ir žema motyvacija pasižymėję žmonės dėl šių priemonių sustiprėja emociškai bei psichologiškai, įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, darbo galimybėmis, pripažįsta savo problemas“, – sakė V. Kamandulienė.
Patirtimi šioje srityje išsiskiria savivaldybės, kuriose po užimtumo didinimo programos suteiktų atvejo vadybos paslaugų asmenų įsidarbinimas pernai buvo vienas didžiausių. Tai – Elektrėnų (20 proc.), Kaišiadorių r. (25 proc.), Šilutės r. (29 proc.), Druskininkų (18 proc.), Alytaus m. (18 proc.).
2024 metais vien šios savivaldybės padės daugiau kaip 400 sunkiausiai į darbo rinką integruojamų asmenų. Kauno miesto savivaldybė Užimtumo tarnybos pranešime nėra minima.
Įvertinusi skirtingų savivaldybių patirtį ir rezultatus, UT parengė specialias rekomendacijas. Socialiniams partneriams siūloma toliau taikyti atvejo vadybos principus ir šalinti pagrindines besirengiančių darbo rinkai asmenų nedarbo priežastis, atvejo vadybai skirti ne mažiau kaip 70 proc. programos lėšų, o trumpalaikiams darbams – ne daugiau nei 30 proc.
