Gruodžio 18 d. suėjo 50 metų nuo Romualdo Požerskio ir Virgilijaus Šontos debiutinės parodos. Prieš pusšimtį metų darytas jų fotografijas iki sausio 20 d. galima apžiūrėti Kauno fotografijos galerijoje.
Suvedė fotografijos menas
1973 m. gruodžio 18 d. Kauno politechnikos institute parodą atidarė būsimi garsūs fotografai R. Požerskis ir V. Šonta (1952-1992). Automatikos fakultete jie eksponavo daugiau kaip 50 nuotraukų.
„Gyvenime pirmas gimimas būna fizinis, o antras – dvasinis, kai klausi: kas esi, dėl ko gyveni, ką nori pasakyti, kodėl atėjai į šį pasaulį? Mūsų su V. Šonta antruoju gimimu tapo 1973 m. lapkritis, kai nuspendėme surengti parodą“, – 50-mečio parodos minėjime Kauno fotografijos galerijoje sakė R. Požerskis.
Kodėl jie sumąstė rengti parodą kartu? Susipažinę per bendrus draugus, 1973 m. lapkričio viduryje jie dalyvavo tarptautinėje studentų šventėje, o namuose dar spėjo surengti fotosesiją – įsiamžino su savo mūzomis. Pamatę, kad sutampa pasaulėjauta, vertybės ir jiems pakeliui, nusprendė kartu debiutuoti fotografijos lauke.
Mokėsi iš grandų
1973 m. Kauno fotoklubas minėjo dešimtmetį, tad paraginti smalsumo jiedu apsilankė ir čia. Šiame klube 1974 m. sausio 7 d. jie susipažino su legendiniais fotografais Romualdu Rakausku, Jonu Kalveliu, Aleksandru Macijausku, pradėjo kartu fotografuoti. Iš jų daug išmoko, mat Sovietų Sąjungoje, kaip mena R. Požerskis, buvo vienintelis fotografijos žurnalas „Sovietskoje foto”, bet jame didžioji dalis, kone 90 proc., fotografijų buvo ideologinės: kolūkiai, darbininkai, karo vaizdai.
„Pasisekė, kad su V. Šonta turėjome labai gerų kolegų mokytojų: R. Rakauskas pradėjo fotografuoti „Žydėjimą“, A. Macijauskas – ciklą „Lietuvos kaimo turguose“, kartu keliaudavome į turgų, stebėjau kaip jis fotografuoja, o J. Kalvelis kūrė seriją „Kopos“. Mes penkiese buvome kaip kumštis, atstovaudavome Lietuvai konkursuose“, – kalbėjo R. Požerskis.
1974 m. vasarą jo su V. Šonta darbai jau buvo eksponuojami Jugoslavijoje, Kroatijoje, įtraukti į tarptautinius katalogus.
Kai 1975-aisiais su V. Šonta jie baiginėjo Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, visiems buvo aišku – elektrikais tikrai nebus.
Didelis įvykis jiems buvo pirmoji jaunųjų Lietuvos fotografų paroda, išleistame kataloge puikavosi ir jų nuotraukos.
Motociklais keliavo po Lietuvą
R. Požerskis išskyrė, kad jo fotografijos buvo labiau dokumentinės. 1972 m. jis nusipirko motociklą „Jawa“, padėjo keliauti po Lietuvą, mėgo fotografuoti keliaudamas motociklu Žemaitijoje, įamžindavo save, kelionės draugus, dulkėtus kelius, pakelės kryžius ir pan.
V. Šontos fotografijos buvo daugiau fantastinės, jis mėgo montažus, pradėjo spalvinti nuotraukas, fotografuodamas ėmė naudoti infraraudonuosius spindulius. Anot R. Požerskio, jis buvo pasaulietiškesnis fotografas, jo nuotraukos – modernesnės.
„Su V. Šonta ir kitais draugais pradėjome gyvenimą kelyje. Skaitėme Dž. Keruako neseniai išėjusį romaną „Kelyje“, tai buvo mūsų biblija. Klausiau Džimi Hendrikso muzikos. Tuo pačiu metu rašiau dienoraštį, kurį atrado menotyrininkas Tomas Pabedinskas“, – kalbėjo R. Požerskis.
„Sužinojau, kad R. Požerskis motociklais važinėja po Lietuvą. Sakau, bus varžybos, padaryk reportažą. Pirmame individualiame darbe „Pergalės ir pralaimėjimai“ jis įamžino neegzaltuotus, nepataikaujančius žmones, dirbančius kovotojus. Mačiau, kad jis bus didis fotografas“, – parodos minėjime sakė fotografijos legenda A. Macijauskas.
Būsima žmona įsimylėjo iš nuotraukos „Nemune“
Neįtikėtina, tačiau jį iš nedidelės nuotraukos kultūros ir meno leidinyje „Nemunas“ įsimylėjo būsimoji žmona Virginija (1979-2017).
Po pusantrų metų jie susitiko gyvai ir daugiau nebesiskyrė.
„Nemuno“ fotografija pakeitė mūsų gyvenimą (…) Vestuvės vyko Šilutėje, atvažiavo trys pilnos mašinos fotografų, iš viso penkiolika. Įėjo į bažnyčią, puolė fotografuoti iš visų pusių, kunigas tik išsigando, dar kiek ir vestuvės būtų neįvykusios. Fotografai lipo ant altoriaus, kaip įmanydami stengėsi pagauti gerus kadrus, buvo tikras cirkas…“, – šypsodamasis 1979 m. įvykį prisiminė R. Požerskis.
1988 m prasidėjo Sąjūdis, Sovietų Sąjunga ėmė byrėti, atlaisvėjo sienos, prasidėjo fotografų kelionės į užsienį. Vienos pirmųjų kelionių buvo į Paryžių ir Niujorką. Tuo metu V. Šonta, kurio tėvai gimė JAV, pradėjo skraidyti į Ameriką, pusę metų gyvendavo Lietuvoje, o kitą pusę – Amerikoje, ten uždarbiaudavo. Tai tęsėsi 4-5 metus.
R. Požerskis mena, kad iš taikomosios fotografijos galėdavo gerai uždirbti, per metus už 20 tūkst. rublių jis įsigijo fotoaparatą, kuris anuomet kainavo tiek, kiek dviejų kambarių butas.
