1918–1940 metų Lietuvos Respublika – sostinė Kaunas, miestai, miesteliai, kaimai, pakelės, kalvos – buvo puošiami tautine ir valstybės simbolika. Papuošti pakelės stulpai, bareljefai, paminklai, ženklai, lentelės, obeliskai stiprino to meto Lietuvos gyventojų santykį su gyvenama aplinka, tvirtino tapatybę, kėlė nepriklausomos valstybės, patriotizmo ir savo žemės šeimininko jausmus. Todėl okupantai ir norėjo nukirsti šią giją, performuoti žmogaus tapatybę, iš viešumos šiuos simbolius šalino, daugelį tų puikių darbų sunaikino, sako Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Tokių simbolių buvo gausu ir to meto Lietuvos širdyje – Kaune. Ypač daug jos puošė Lietuvos karybos istorijos ir tautinės atminties šventovę – 1921 metais atidarytą Vytauto Didžiojo karo muziejų. Vieni iš tokių jaunos respublikos simbolių buvo Lietuvos miestų (Kauno, Klaipėdos, Vilniaus) ir miestelių herbai, atkeliavę į Karo muziejų 1921–1922 metais. 1922 metais jie buvo pakabinti ant senojo Karo muziejaus bokšto. 1936 metais, atidarius naująjį muziejaus pastatą, herbai papuošė kariljono bokštą.
Nors autoriaus signatūros nėra, spėjama, kad šiuos, kaip ir tuo metu į muziejų gautus mažesnius herbus, galėjo nutapyti tapytojas, grafikas ir pedagogas Bronius Šaliamoras(1893–1976). 1920 metais, pagal Tado Daugirdo (1852–1919) ir Jano Konrado Obsto(1876–1954) piešinius, dailininkas nutapė Lietuvos miestų ir miestelių herbų seriją.
Skirtingai nei daugelis to meto Lietuvos Respublikos simbolių, šie herbai nebuvo sunaikinti ir tebėra saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose. Tiek mažieji miestelių herbai, puošę ekspoziciją muziejaus viduje, tiek didieji miestų herbai, puošę bokštą.
Didieji herbai yra maždaug 136 x 87 cm dydžio ir juos pavaizduoti daugeliui atpažįstami miestų simboliai: Kauno tauras, Vilniaus šv. Kristoforas, Klaipėdos pilies motyvai.
Vytauto Didžiojo karo muziejus puoselėja senąsias tradicijas. Daugelis yra girdėję muziejaus artilerijos pabūklo šūvius, regėję – Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos ceremoniją. O ką manote apie dar vienos tradicijos atgaivinimą, kariljono bokštą vėl papuošti Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus herbais?”, – diskusijai kviečia Vytauto Didžiojo karo muziejus.
