Iš Seimo plenarinio posėdžio išbraukus pirmąjį 2024 m. valstybės biudžeto svarstymą, finansų ministrė Gintarė Skaistė dėl to nejaučia didelės baimės. Pasak jos, dar yra daug laiko biudžeto projekto priėmimui parlamente.
„Sakyčiau, kad opozicija gerai susiskaičiavo kiek Seimo narių yra salėje, pamatė, jog yra galimybė priimti sprendimą dėl biudžeto atidėjimo. Matyt ir pasinaudojo procedūrinėmis galimybėmis, didelio „strioko“ nematau“, – antradienį Seime žurnalistams teigė G. Skaistė.
„Kadangi biudžetas šiemet kaip ir pernai yra teikiamas šiek tiek anksčiau, negu numato statutas, mes laiko pilnai dar turime“, – pažymėjo ji.
G. Skaistė akcentavo, kad šio balsavimo, kuomet du „laisviečiai“ pasisakė už biudžeto svarstymo atidėjimą pernelyg nevertinanti. Anot jos, esminis balsavimas parodysiantis valdančiosios koalicijos tvirtumą – priėmimo stadijoje.
„Labiau vertinčiau galutinį balsavimą, dėl biudžeto priėmimo, kuomet balsuojama dėl atskirų pasiūlymų, paties biudžeto priėmimo. Man atrodo tada yra esminis balsavimas, (…) be valdančiosios daugumos balsavimo jokie pasiūlymai, kuriems nepritaria Vyriausybė negalėtų būti priimti. Jeigu tuomet atsiranda balsavimų, kurie yra nesuderinti, tokiu atveju laikyčiau, kad koalicijos pažeidimas“, – sakė ministrė.
„Nematau jokios tragedijos, tiesiog žmonės, matyt, turės ilgiau palaukti išmokų, darbo užmokesčio didinimo ir kitų gražių dalykų, nes Seimo nariai labai nori išdykauti“, – tvirtino ji.
Antradienį iš Seimo plenarinių posėdžių buvo išbrauktas pirmasis 2024 m. valstybės biudžeto svarstymas.
Už tokį opozicinės Darbo partijos frakcijos siūlymą balsavo 63, prieš – 53, susilaikė 6 parlamentarai.
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis pateikęs siūlymą tikino, kad Seimo BFK išvada dėl biudžeto neatitiko parlamento statute keliamų reikalavimų. Tuo tarpu BFK pirmininkas Mindaugas Lingė aiškino, kad tokios komiteto išvados yra įprasta praktika, o siūlymai biudžetui yra nepagrįsti finansiniais šaltiniais.
Siūlymas išbraukti biudžeto svarstymą iš antradienio darbotvarkės buvo priimtas opozicijos frakcijų atstovų ir dviejų „laisviečių”, Ievos Pakarklytės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus dėka. Jeigu minėti du parlamentarai būtų balsavę prieš arba susilaikę, tuomet dėl siūlymo būtų reikėję perbalsuoti.
