Antradienį, minint Tarptautinę kovos su klimato kaita dieną, gyventojai kviečiami laikyti Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą. Atvirame ir nemokamame žinių patikrinime visi norintys galės savo jėgas išbandyti keturiose klausimų kategorijose – dvi iš jų skirtos moksleiviams, trečioji – plačiajai visuomenei, o ketvirtoji – aplinkosaugos ekspertams ar šia tema itin besidomintiems žmonėms.
Laikantys egzaminą susidurs su klimato kaitos, atsakingo vartojimo, atliekų tvarkymo, gyvosios gamtos, energetikos, žiedinės ekonomikos, darnaus vystymosi temomis, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Specialioje internetinėje platformoje čia egzaminas vyksta antradienį, dalyviai spręsti egzamino klausimus galės jiems patogiu metu nuo 8 iki 20 valandos. Kiekvienoje kategorijoje dalyviai turės atsakyti į 20 testo tipo klausimų.
Klausimus egzamino programai padėjo rengti įvairių sričių ekspertai, tarp kurių – aplinkosaugos, švietimo specialistai, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovai. Geriausiai pasirodžiusiems iniciatyvos partneriai dovanos įvairius prizus – planšetinius kompiuterius, dviračius, bilietus į mokymų programas, ekskursijas ir kitus.
Aplinkos ministras: aplinkosauginis švietimas – ypatingai svarbus
Anot renginį globojančios Aplinkos ministerijos, Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas – proga kiekvienam įsivertinti, kiek žinome apie tai, kokį pėdsaką savo veiksmais paliekame Žemėje.
„Šiandien, kai ekstremalūs gamtos reiškiniai kartojasi vis dažniau ir ateityje gali tapti kasdienybe, nuolatinis mokymasis ir patikimos informacijos sklaida aplinkos klausimais tampa ypatingai svarbūs. Į tai atkreipiame dėmesį ir jau penktą kartą Aplinkos ministerijos organizuojamoje Klimato kaitos savaitėje. Simboliška, kad jos metu vyksta ir Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas. Kuo daugiau žmonių supras atsakingo vartojimo, teisingo elgesio gamtoje svarbą, tuo sėkmingiau galėsime įgyvendinti pokyčius, kurie padės išsaugoti mūsų planetos išteklius ateities kartoms“, – sako aplinkos ministras S. Gentvilas.
Pasak vienos iš egzamino organizatorių Ievos Budraitės, svarbu ieškoti būdų, kaip efektyviai visuomenę sudominti šiomis temomis.
„Gyvendami informacijos amžiuje patiriame vis didesnį jos srautą, todėl net ir pati reikšmingiausia žinutė rizikuoja praslysti pro akis, arba pasiekti mus tyčia ar netyčia iškreiptu pavidalu, ir nepadaryti siekto poveikio. Turime ieškoti būdų, kaip ugdyti kritinį požiūrį ir vengiant pamokslavimo perteikti konkrečius patarimus: kaip ir kodėl elgtis, kad sumažintume neigiamą poveikį aplinkai. Egzaminas kvies įsijausti į kasdienes situacijas, pasimatuoti galimas alternatyvas ir sužinoti, kuri iš jų draugiškiausia gamtai“, – sako I. Budraitė.
„Ateityje reikės vis daugiau aplinkosaugos, atsinaujinančios energetikos, tvaresnių procesų specialistų. Galbūt šis egzaminas daliai žmonių padės ir apsispręsti net dėl būsimos karjeros krypties ar pokyčių esamoje. Todėl raginame į egzaminą registruotis visus, nepaisant amžiaus, užsiėmimo ar domėjimosi srities“, – kviečia I. Budraitė.
Vidutinis pažymys – penketas
Praėjusiais metais vidutinis dalyvis Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą išlaikė penketukui. Egzamino rezultatai parodė, kad net 60 proc. egzamino dalyvių nežinojo, kur kreiptis pastebėjus gamtai daromą žalą, tik 40 proc. galėjo įvardinti, kaip klimato kaita paveikia žmogaus sveikatą. Vos 2 iš 10-ies identifikavo transporto sektorių kaip didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukėlėją Lietuvoje.
Pernai pirmą kartą rengiamame Nacionaliniame aplinkosaugos egzamine dalyvavo daugiau nei 11 tūkst. žmonių iš 72 Lietuvos miestų ir miestelių.
Spalio 23–27 dienomis visoje Lietuvoje vyksta Klimato savaitės renginiai.
