Buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui už kyšių iš „Autokaustos“ vadovo ėmimą prokuroras siūlo skirti šešerius metus nelaisvės bei 30 tūkst. eurų baudą.
„Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo prašau pripažinti V. Šiliauską kaltu. (…) bausmes subendrinti iš dalies sudedant iš paskirti V. Šiliauskui devynerius metus laisvės atėmimo ir 900 MGL baudą“, – teismo posėdyje pirmadienį sakė prokuroras Valentinas Alekna.
Kadangi V. Šiliauskas kaltę pripažino ir byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, baudą ir bausmę siūloma sumažinti vienu trečdaliu, taigi, skirti šešerius metus nelaisvės ir 600 MGL dydžio baudą – 30 tūkst. eurų.
Įvertinęs tai, kad nusikaltimus V. Šiliauskas padarė eidamas administracijos direktoriaus pareigas, prokuroras prašė taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti septynerius metus eiti vadovaujančias pareigas.
Tuo metu kaltinamojo advokatas Ruslanas Boiko teigė, kad nors byloje nesiekiama užginčyti kyšio davimo fakto, jį reikėtų traktuoti kaip vieną tęstinę veiką, o ne kaip atskirus epizodus.
Kyšius palikdavo pašto dėžutėje
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, eidamas minėtas pareigas V. Šiliauskas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų.
Bylos duomenimis, V. Šiliauskui bendrovės „Autokausta“ vadovas kyšius veždavo į jo namus ir palikdavo pašto dėžutėje, pinigus perduodavo įmonės patalpose. Užfiksuoti aštuoni kyšių perdavimo epizodai.
2022 metų kovą, sulaikius V. Šiliauską, prokuratūra skelbė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus namuose rasta 140 tūkst. eurų, kaip manoma, gautų kaip kyšis. Tai, pasak prokuratūros, iki šiol didžiausia Lietuvoje rasta kyšio suma.
Ankstesniame posėdyje apklaustas V. Šiliauskas visiškai pripažino savo kaltę. Dėl to įrodymų tyrimas pabaigtas per šį vienintelį posėdį.
Vis dėlto prokuroras vertino, kad prisipažinimą nulėmė ne teisiamojo valia, bet įrodymai.
„Nors teisme V. Šiliauskas kaltu prisipažino, tačiau mano kaip kaltintojo vertinimu, toks prisipažinimas nulemtas ne savo valios, o surinktų įrodymų, su kuriais jis susipažino“, – kalbėjo prokuroras.
Atliekant ikiteisminį tyrimą, įtarimai buvo pareikšti ir J. Kriaučiūnui, tačiau jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kyšiais, bylos duomenimis, siekta, kad statant „Mokslo salą“ ir įrenginėjant S. Dariaus ir S. Girėno stadioną būtų numatyti papildomi darbai.
Tvirtina, kad norėjo namo Tenerifėje
V. Šiliauskas, prokuroro teigimu, teisme nurodė, kad prasidėjus karui Ukrainoje, susirūpinęs dėl savo šeimos saugumo, ieškojo, kur užsienyje įsigyti būstą ir nusprendė įsikurti Tenerifėje, todėl ir nusprendė „paspausti“ J. Kriaučiūną, kad iš jo gautų tam reikiamų lėšų.
Vis dėlto, pasak V. Aleknos, anksčiau davęs parodymus buvęs administracijos vadovas teigė, kad pinigų neplanavo pasilikti, o jie turėjo būti skirti „politinių procesų finansavimui“.
Prokuroras atkreipė dėmesį, kad teisiamasis taip pat nepateikė jokių dokumentų dėl planų pirkti namą, o kyšių reikalauti pradėjo 2021 metais, taigi, gerokai iki karo Ukrainoje pradžios.
Prokuroro vertinimu, šia versija teisiamasis siekia, kad aštuoni epizodai būtų kvalifikuoti kaip tęstinė veika, kas sušvelnintų jo padėtį.
„Esu įsitikinęs, kad jokio bendro sumanymo pas V. Šiliauską dėl bendro 300 tūkst. eurų kyšio gavimo nebuvo“, – sakė prokuroras.
Daugiau šia tema
Jo vertinimu, kyšiai buvo susiję su tuo, kokios buvo „Autokaustos“ sutarčių su savivaldybe vertės, todėl laikėsi pozicijos, kad veikos kvalifikuotos teisingai.
Advokatas: V. Šiliauskas turėjo galutinį tikslą
Su šia pozicija nesutiko teisiamojo advokatas R. Boiko. Jis teigė, kad tiek V. Šiliauskas, tiek J. Kriaučiūnas suprato veiką kaip tęstinę.
Pasak jo, V. Šiliauskas, turėjęs teisę dirbti su slapta informacija, gaudavo žinių apie neramumus Ukrainoje ir grėsmes, jog Rusija gali pulti Lietuvą, todėl gerokai anksčiau ir pradėjo rūpintis šeimos saugumu.
Tuometinis savivaldybės administracijos vadovas, advokato teigimu, išsiaiškino, kad Tenerifėje yra lietuvių bendruomenė, veikia lietuviški vaikų darželiai, todėl nusprendė įsigyti ten turto bei sužinojo, kad namas kainuotų apie 300 tūkst. eurų. Kadangi iš savo pajamų tokio turto įsigyti nebūtų galėjęs, ir nusprendęs gauti juos iš J. Kriaučiūno.
R. Boiko teigimu, tai, kad kyšis buvo suprantamas kaip tęstinis, figūravo ir ikiteisminio tyrimo duomenyse ir tik vėliau, advokato tvirtinimu, dirbtinai, suskaidytas į atskirus epizodus.
Jis taip pat pastebėjo, kad pats J. Kriaučiūnas kyšį „traktavo kaip abonentinį mokestį“ už palankumą ir kliūčių nekėlimą.
„Jei šios veikos būtų savarankiškos, tai J. Kriaučūnas tikrai nekalbėtų apie jį kaip apie abonentinį mokestį“, – kalbėjo advokatas.
Prokurorui neįžvelgus nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, R. Boiko teigė, kad lengvinančia aplinkybe turėtų būti laikomas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei kaltės atrodymas.
Advokatas pastebėjo, kad V. Šiliauskas davė išsamius parodymus, kurie buvo „ypatingai svarūs“, nes tik iš jų paaiškėjo faktinės aplinkybės dėl rastų vokų ir septynis iš aštuonių epizodus.
