Vyriausybei planuojant kitais metais Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti tiek pat lėšų, kaip ir šiemet – 543 mln. eurų – kelininkai teigia, kad jų neužteks kelių būklei palaikyti, be to, dėl infliacijos bus atlikta mažiau darbų.
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) sako, kad dėl nepakankamo finansavimo gali tekti atsisakyti kai kurių pradėtų darbų, pavyzdžiui, dalies kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.
Be KPPP, kitąmet keliams bus skirta dar 174,3 mln. eurų Europos Sąjungos paramos bei dalis laikinojo bankų solidarumo įnašo dalis, todėl bendra suma sieks 717,5 mln. eurų.
Asociacija: didinamas finansavimas padėties nekeis
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenka sako, kad papildomos lėšos nepadės pagerinti bendros kelių būklės, nes jos skirtos kariniam mobilumui.
„Nors Vyriausybė teigia, kad į šalies kelius ateinančiais metais bus investuota daugiau kaip 700 mln. eurų, tačiau nutyli, kad papildomos ES ir laikinojo solidarumo fondo įnašo lėšos bus skirtos daugiausia tik karinio judumo reikmėms užtikrinti. Pabrėžiu, kad papildomos lėšos, kurias Vyriausybė įskaičiuoja į kelių finansavimo biudžetą, neprisidės prie bendros šalies kelių tinklo būklės“, – BNS sako Š. Frolenka.
Anot jo, nedidėjant KPPP finansavimui labiausiai nukentės savivaldybės: „KPPP finansavimo stagnacija skaudžiausia yra savivaldybėms. Jei finansavimas iš programos lėšų nedidės, tai lems, kad jos neturės realios galimybės gerinti kelių būklę“.
LAKD vadovas Marius Švaikauskas teigia, jog esant tokiam programos finansavimui savivaldybės neturėtų tikėtis, kad bus tvarkomi keliai, dėl kurių su direkcija sutarta bendradarbiavimo sutartimis.
„Neįgyvendinsime bendradarbiavimo sutartyse su šalies savivaldybėmis numatytų projektų. Tai turėtų pajausti praktiškai kiekviena savivaldybė, turinti pagrįstų lūkesčių, kad suplanuoti projektai jų krašte bus finansuoti ir įgyvendinti“, – BNS sakė M. Švaikauskas.
2021-ųjų pabaigoje Seimui priėmus KPPP finansavimo įstatymo pataisas 2022–2024 metais jai kasmet skiriama po maždaug 540 mln. eurų, panaikintas programos rezervas, o lėšos skirstomos pagal proporcijas: 67 proc. – valstybinės reikšmės keliams, 33 proc. – vietiniams keliams, o 9 proc. pastariesiems skirtos sumos gali paskirstyti Vyriausybė.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vertinimu, kitais metais iš programos 179 mln. eurų teks savivaldybėms, 110 mln. eurų – bendrovei „Kelių priežiūra“, o likę maždaug 254 mln. eurų – valstybinės reikšmės keliams, už kuriuos atsakinga LAKD.
Bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius sako, kad dėl infliacijos kelių programai skirtas finansavimas nuvertėjo, dėl to darbų bus atlikta mažiau.
„Nedidinant KPPP lėšų, dėl didėjančios infliacijos darbų bus atliekama dar mažiau, nei ankstesniais metais“, – bendrovės komentare BNS teigia A. Rusevičius.
Anot jo, didžioji dalis iš valstybinės reikšmės keliams skirtos sumos teks strateginiams projektams – magistralės „Via Baltica“ ruožams bei kelio Utena–Molėtai remontui, o kitiems darbams pinigų neliks.
„Visa tai leidžia realistiškai vertinti, jog 2024-aisiais rangovai negalės užtikrinti maksimaliai saugaus ir kuo didesnio kokybiškai sutvarkyto ar prižiūrėto kelių tinklo vairuotojams. (…) Esame atsargūs ir su nerimu žiūrime į kitus metus“, – sakė A. Rusevičius.
Kelių direkcijos vadovas M. Švaikauskas sutinka, jog didesnę dalį programos lėšų skyrus strateginiams projektams, kitus planus teks atidėti.
„Infrastruktūros atnaujinimo poreikis yra gerokai didesnis ir neapsiriboja vien šiais projektais. Nepadidinus finansavimo keliams, deja, dalies kitų reikšmingų darbų pradėti negalėsime“, – sakė M. Švaikauskas.
Direkcijos vadovo teigimu, dėl finansavimo trūkumo gali būti atidėta ir kelio Vilnius–Utena dviejų ruožų rekonstrukcija, tokia sąlyga bus įtraukta ir į rangovo konkursą.
„Šią savaitę Kelių direkcija paskelbs ir ilgai lauktus kelio Vilnius–Utena dviejų ruožų rangos darbų viešuosius pirkimus, tiesa, vertindami visus neapibrėžtumus ir galimas rizikas, viešųjų pirkimų dokumentuose įtraukėme papildomą sąlygą dėl galimų jų procedūrų nutraukimo. Ši sąlyga įtraukta tam atvejui, jei pagal KPPP nebus skirta pakankama lėšų suma“, – BNS teigia M. Švaikauskas.
„Lietuvos kelių“ vadovas Š. Frolenka sako, kad vien dabartinės kelių būklės išlaikymui kitais metais reikia bent 100 mln. eurų papildomų lėšų.
„Kol kas kalbėti apie tinklo kokybės gerėjimą netgi nematome prielaidų, tam reiktų gerokai didesnių investicijų nei yra suplanuotos šiandien. Jei mes norime palaikyti esamą kelių būklę, vien tik paprastajam kelių remontui, skaičiuojama, būtina per metus skirti ne mažiau kaip 100 mln. eurų“, – BNS sakė Š. Frolenka.
LAKD vadovas M. Švaikauskas teigia, kad direkcija kitų metų planams bandys papildomų lėšų pritraukti iš įvairių ES fondų, finansuojančių infrastruktūros projektus.
Direkcijai skolintis neleidžia Vyriausybė
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigia, kad nuo šių metų LAKD pakeitus statusą į akcinę bendrovę buvo tikimasi, kad direkcija galėtų pati pritraukti papildomų lėšų, tačiau iki šiol to nepadaryta.
„Deja, pokyčių kažkokių, kad patys prisitraukti pinigų, nesimatė, kiek yra biudžeto, tiek yra“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė K. Starkevičius.
LAKD vadovas M. Švaikauskas BNS patvirtino, kad skolintis negalima dėl Finansų ministerijos patvirtintų nuostatų: „Svarstyti skolinimosi galimybių dėl Finansų ministerijoje patvirtintų ir šalyje galiojančių nuostatų negalime“.
Gegužę Seimo Ekonomikos komitetui pristatydamas skolinimosi planus M. Švaikauskas teigė, kad su finansų įstaigomis buvo tariamasi dėl 100 mln. eurų overdrafto, derybos buvo pasiekusios pasirašymo stadiją.
Direkcijos vadovas sako, jog bus bandoma dirbti ir su numatomu finansavimu, tačiau atkreipia dėmesį, jog lėšų trūkumas yra įsisenėjusi problema.
„Suprantame, kad biudžeto resursai riboti (…) Vis tik atkreipiame dėmesį, kad kelių finansavimo problema yra įsisenėjusi – dėl nepakankamų investicijų Lietuvoje šiandien kelių būklė nebetenkina daugelio vairuotojų, ypač, kai matome situaciją kaimyninėje Lenkijoje, kur dėmesys keliams leido sukurti aukščiausio lygio kelių tinklą“, – BNS teigė M. Švaikauskas.
Šaltinių yra, tačiau skirti daugiau pinigų trūksta politinės valios
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius sako, kad kitų metų valstybės biudžete keliams numatytų pinigų bus per mažai.
„Galiu pasakyti, kad neužtenka, tačiau nuo pat pradžių mes sakėme: ieškokime naujų formų finansavimo, taip, kaip vykdomi kelių tiesimo ir priežiūros darbai Lenkijoje. Tai koncesija – niekaip nebuvo išgirsta, privačių pinigų pritraukimas ir galbūt mokami keliai (…). Mes tik žiūrim į biudžetą, o biudžetas yra ne guminis“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė K. Starkevičius.
Jis apgailestavo, kad Seimo vėl prašoma atidėti elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimą iki 2025 metų liepos, taip atsisakant ir papildomų apie 120 mln. eurų pajamų.
Š. Frolenka abejoja, kad ir šios rinkliavos pinigai bus panaudoti keliams – tam, anot jo, valdžiai trūksta politinės valios.
„Ko aš nematau, tai politinės valios. Net jeigu ir bus e.tollingas, net jei e.tollingas surinks daugiau pinigų, ar visos tos lėšos atiteks keliams? Nes vėlgi, šiai metais Vyriausybė po begalės metų padidino vinječių kainą, kitais metais iš vinječių bus surinkta ne apie 60, bet planuojama apie 100 milijonų. Bet KPPP dydžio Vyriausybė nesuplanavo didinti. Tai man rodo politinės valios stoką“, – LRT radijui sakė Š. Frolenka.
Opozicinės Darbo partijos narys Andrius Mazuronis sako, kad šaltinių didinti kelių finansavimui yra ir dabar – tai kuro akcizo ir kelių mokesčio lėšos.
„Kodėl iš kuro akcizo surinktos lėšos iki 60 procentų tik yra skiriama kelių priežiūrai ir kelių vystymui. Kelių mokestis padidėjo, taipogi didėja surinktos lėšos, kodėl ta suma pilnai neskiriama kelių infrastruktūrai vystyti? Tai tų šaltinių pakankamai objektyvių, nepolitikuojančių, yra, trūksta labai aiškios politinės valios“, – LRT radijui sakė A. Mazuronis.
Jo teigimu, didinti finansavimą keliams reikia neatidėliojant: „Dabar privalome ieškoti sprendimų į kitų metų biudžetą“.
K. Starkevičius negalėjo garantuoti, kad svarstant kitų metų valstybės biudžetą Seime KPPP finansavimas bus padidintas.
„Aš tikrai negaliu garantuoti, kad tas padidėjimas 543 milijonų eurų eilutės bus, bet tikrai bus ieškoma būdų“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas.
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė anksčiau sakė, jog ragindamas ieškoti galimybių didinti finansavimą keliams šalies vadovas siūlo tam skirti papildomai bent 35 mln. eurų, o šių išlaidų šaltinis būtų nuo kitų metų padidintas kelių naudotojo mokestis – paaugus tarifui Vyriausybė tikisi per metus tikisi gauti apie 30–40 mln. eurų daugiau nei iki šiol.
