Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad narkotikų vartojimas tarp paauglių nebėra tik nacionalinė bėda, ji peržengia nacionalinio saugumo slenkstį.
„Turime šitoje vietoje perkvalifikuoti pačią problemą. (…) Tai nėra šiaip nacionalinė bėda, mes jau galime sakyti, kad tai peržengia nacionalinio saugumo slenkstį ir mes kaip tokią ją turėtume traktuoti“, – po G. Nausėdos susitikimo su keliais ministrais ir policijos vadovu pirmadienį sakė K. Budrys.
„Kai mes sprendžiame nacionalinio saugumo problemas, mes pasitelkiame ne tik tai flomasterius, meškiukus, piešimo konkursus ar kokias akcijas, bet ir kietąsias priemones, į jas turėtume nuo šiol žiūrėti visiškai kaip – kaip į neišvengiamą būtinybę“, – pridūrė jis.
Taip šalies vadovo atstovas kalbėjo po Gitano Nausėdos susitikimo su vidaus reikalų ministre Agnė Bilotaite, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautu Jakštu, generaliniu policijos komisaru Renatu Požėla.
Kietosios priemonės
K. Budrio teigimu, šalies vadovas ketina pateikti teisės aktų pokyčių iniciatyvas dėl minėtų kietųjų priemonių taikymo.
„Tai bus susijusios (iniciatyvos – BNS) su atsakomybės taikymu tų aplinkų savininkams ar administratoriams, kur vyksta vartojimas. Žinome, kad jaunimo tarpe 30 proc., kurie vartoja, tai vartoja naktiniuose klubuose, baruose, kavinėse“, – sakė patarėjas.
Pasak jo, šios vietos turi pačios taikyti prevencines priemones.
„Taip pat diskutuota dėl tam tikros atsakomybės (…) ugdymo įstaigų administracijų atžvilgiu“, – teigė šalies vadovo atstovas.
„Kalbėta apie elektroninių cigarečių apyvartos griežtinimą“, – pridūrė jis.
K. Budrys pabrėžė, kad šiuo metu valstybė nekontroliuoja narkotikų vartojimo problemos.
„Vidutiniu, ilguoju laikotarpiu su atitinkamomis investicijomis, laiko prasme, resursų prasme, įtraukiant bendruomenes, kitaip tariant, priėjimu iš apačios, mes tikrai pasiektume didesnių rezultatų, tačiau artimiausiu laikotarpiu turime taikyti sprendimą iš viršaus į apačią“, – kalbėjo patarėjas.
Nepritaria dekriminalizavimui
Šalies vadovo atstovas pabrėžė, kad šiuo metu nėra detalių duomenų apie narkotikų vartojimą pagal regionus, medžiagas, tačiau „turime apsčiai duomenų, kurie mums leidžia teigti, kad tendencijos yra neigiamos“. Pasak patarėjo, dešimtmečius veikiančios prevencijos programos, įvairios akcijos neveikia.
„Arba darome ne tai, ką reikia daryti, arba imituojame darymą“, – teigė K. Budrys.
Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.
Tuo metu Seime siekiama numatyti, kad neteisėtas nedidelio kiekio kanapių, kanapių aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo platinti būtų numatytas Administracinių nusižengimų kodekse.
Tokiam „laisviečių“ siūlymui pritaria ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, tačiau projektas įstrigo Seimo komitetuose.
Savo ruožtu K. Budrys teigė, kad tai nėra tinkamas problemos sprendimo būdas.
„Prezidentas vertina, kad tai, kaip komunikuojame apie dekriminalizavimą ir mūsų požiūrį į narkotikus, prisideda prie problemos, kurią turime šiandien, nes mes kuriame klaidingą įspūdį apie patį problemos mastą ir sprendimo būdus, nes tai niekaip per šituos metus neprisidėjo prie situacijos gerinimo“, – sakė šalies vadovo patarėjas.
„Kalbėti apie kurių nors priemonių švelninimą būtų neadekvatu esamai situacijai“, – pridūrė jis.
Paplitimo mastas nenustatomas
Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas po susitikimo teigė, kad narkotikų paplitimo masto mokyklose neįmanoma nustatyti, bet paskiri atvejai rodo, kad „situacija su nepilnamečių narkotikų vartojimu yra labai prasta“.
Ministras pažymėjo, kad vienintelė efektyvi priemonė prieš nepilnamečių narkotikų vartojimą yra prevencija ir reikia surasti mechanizmus, kurie veikia.
„Kaip mes matome sistemą, jos pagrindas yra prevencija. Jei kažkurios prevencijos priemonės neveikia, nereiškia, kad prevencija apskritai neveikia – visi moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią efektą duoda prevencija“, – kalbėjo G. Jakštas.
Ministras taip pat teigė, jog mokytojai neturėtų „tapti pareigūnais“ ir tikrinti mokinių daiktus, nes jie ir neturi kompetencijų atpažinti narkotines medžiagas, esant jų didelei įvairovei, taip pat svarbu išsaugoti mokytojo ir mokinio ryšį, ypač tais atvejais, kai vaikai neturi glaudaus santykio su tėvais.
„Jei mokytojai taps pareigūnais, kurie užsiims tik daiktų tikrinimu, tai gali atnešti daugiau žalos nei naudos“, – pažymėjo ministras.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė pažymėjo, kad ministerija pagal kompetenciją daugiausiai dirba su narkotikų prieinamumo mažinimu, nusikaltimų išaiškinimu, o ne prevencija, kuri, jos žodžiais, buvo „be pakankamo dėmesio“.
„Mes kaip VRM daugiau koncentruojamės į pasekmes, o ne priežastis, o akivaizdu, kad reikia daugiau dėmesio būtent priežastims – kodėl tai vyksta, kas nulemia, kokia aplinka ir reikalingi vaistai toms priežastims spręsti“, – sakė A. Bilotaitė.
Ji teigė, kad ministerija parengė ir savivaldybėms išsiuntė rekomendacijas, kaip užtikrinti saugią aplinką mokyklose, tarp jų yra ir galimybė patikrinti mokinių asmeninius daiktus.
„Ten yra labai daug dalykų ne tik susijusių su fizine infrastruktūra kaip tvoros, stebėjimo kameros, kontrolė įeinančių ir išeinančių asmenų, bet kalbama apie patikrinimų galimybę mokyklose, ir labai tikimės, kad savivaldybės pradės tas priemones diegti“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Komisaras skeptiškas dėl įstatymo pataisų
Policijos generalinis komisaras R. Požėla teigė, kad su narkotikais susiję nusikaltimai po šių metų sudarys apie dešimtadalį visų registruotų nusikalstamų veikų.
„Šiais metais per aštuonis mėnesius mes esame pradėję daugiau ikiteisminių tyrimų nei per praėjusius metus ir, matyt, kad po šių metų galėsime konstatuoti, kad turime naują registruoto nusikalstamumo pyragą, kuomet apie 10 proc. nusikalstamų veikų bus susiję su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta“, – sakė R. Požėla.
Kalbėdamas apie mokinių patikrą mokyklose jis skeptiškai atsiliepė apie Seime svarstomas pataisas, kurios leistų tikrinti mokinius. Anot generalinio komisaro, geresnis kelias yra dėl to sutarti mokyklų bendruomenėse.
„Kalbant apie patikrinimus, mūsų rekomendacijose siūlomas variantas – susitarimas tarp mokyklos administracijos ir mokinio atstovo, tam, kad mokyklos administracija ar saugos tarnyba, jei tokia yra mokykloje, ar policijos pareigūnai galėtų atlikti veiksmus siekiant užkardyti nusikalstamų veiksmų ar administracinių nusižengimų vykdymą“, – sakė R. Požėla.
„Šiuo atveju, mano asmeniniu įsitikinimu, tai būtų geresnis kelias nei įtvirtinti šią teisę ar pareigą įstatymuose, nes, ką mes matome, vaikai dažnai iš šeimos atsineša smurtinio elgesio tam tikrą kodeksą, ir mato galbūt svaigalų vartojimo kultūrą, ir noras būtų per tėvus, kad tėvai būtų sąjungininkai ir būtų įtraukti į bendrąją prevenciją“, – kalbėjo generalinis komisaras.
Policijos vadovas taip pat kalbėjo, kad reorganizuojant policiją kovai su narkotinėmis medžiagomis būtų galima steigti specializuotus padalinius ir tai leistų „efektyviai koncentruotai veikti ne tik pasekmes, bet ir priežastis“.
