Kauno modernizmo architektūros įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrodo, kad kultūra gali būti esminių socialinių pokyčių priešakyje, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Šiandien Kauno modernizmo architektūra buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą! Tai ne tik išskirtinio optimizmo architektūros fenomeno pripažinimas, bet ir dar vienas įrodymas, kad kultūra gali būti (ir yra!) esminių socialinių pokyčių priešakyje“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo valstybės vadovas.
Pirmadienį patvirtintoje paraiškoje pristatomas Kauno, 1919–1939 metų laikinosios Lietuvos sostinės, kūrimo fenomenas. Joje pažymima, tai yra išskirtinis moderniojo miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys, pasižymintis įvairiomis vertybių ir siekių išraiškomis, susijusiomis su optimistišku tikėjimu nepriklausoma ateitimi.
Teigiama, kad Kauno architektūra reprezentuoja daugialypę modernizmo prigimtį ir atskleidžia naujai kylančios modernios valstybės optimistinį mentalitetą ir ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius, persipynusius su miesto bei krašto tradicijomis.
G. Nausėda teigė neabejojantis, kad tęsiant Kauno – 2022-ųjų metų Europos kultūros sostinės – perspektyvą ir sėkmę, šis tarptautinis patvirtinimas padės dar geriau pasauliui pristatyti laikinosios sostinės ir šalies istoriją.
Pirmadienį per Saudo Arabijoje, Rijade, vykstančią UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesiją Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Tuo pačiu nurodyta iki 2025 metų gruodžio įvykdyti tam tikras ekspertų rekomendacijas.
Kultūros ministras Simonas Kairys šį sprendimą pavadino istoriniu.
Kauno miesto savivaldybė 2015 metais parengė paraišką dėl Kauno tarpukario modernizmo architektūros įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Vėliau ji tobulinta, truputį pakeistas pavadinimas.
Daugiau šia tema
„Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ tapo penktuoju Lietuvos objektu, įrašytu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.
Kaune yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.
