Lietuviai per mėnesį maisto produktams vidutiniškai skiria 218 eurų arba maždaug penktadalį visų išlaidų. Lietuva – daugiausiai maistui išleidžiančių Europos šalių 12-uke, gerokai lenkiame kaimynus lenkus ir latvius, rodo atlikta analizė. Ekspertai išskyrė priežastis ir įvardijo, kas laukia maisto kainų artimiausiu metu.
Kas pasaulyje maistui išleidžia daugiausiai ir mažiausiai
El. platformos „Picodi“ atlikta analizė parodė, kiek maistui išleidžia skirtingų pasaulio šalių gyventojai.
Picodi.com ataskaitoje naudojami naujausi „Euromonitor“ ir šalių statistikos tarnybų duomenys apie išlaidų dalį maistui ir nealkoholiniams gėrimams, vartojamiems namuose. Taigi tai neapima išlaidų restoranuose, kavinėse ir alkoholiui.
Analitikai patikrino 105 šalių statistinius duomenis. Surinkti duomenys rodo, kad, priklausomai nuo šalies, maistui gyventojai išleidžia nuo kelių procentų iki daugiau nei pusės visų savo vartojimo išlaidų.
Štai pavyzdžiui, kai kuriose šalyse išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams sudaro mažiau nei dešimtadalį visų vidutinio žmogaus išlaidų: JAV – 6,7 proc., Singapūre – 8,4 proc., Jungtinėje Karalystėje – 8,7 proc., Airijoje – 9,2 proc., Šveicarijoje – 9,9 proc.
Tarp šalių, kurių gyventojai maistui išleidžia daugiausia pinigų, rikiuojasi Nigerija (59 proc.), Mianmaras (56,6 proc.) ir Kenija (56,1 proc.).
Lietuviai maistui skiria penktadalį išlaidų
Šiame reitinge Lietuva atsidūrė daugmaž per vidurį – 48-oje vietoje iš 105 šalių: maistui ir nealkoholiniams gėrimams lietuviai skiria 21 proc. visų vartojimo išlaidų.
Panašus rezultatas Saudo Arabijoje (20,5 proc.), Libane (21 proc.), Pietų Afrikos Respublikoje (21,3 proc.) Kaimynai lenkai užėmė 32 vietą (17,2 proc.), latviai – 40 (19,3 proc.), estai – dviem laipteliais žemiau nei Lietuva (20,2 proc.).
Lenkija užėmė 32 vietą iš 105 šalių – maistui ir nealkoholiniams gėrimams tenka 17,2 proc. išlaidų plataus vartojimo prekėms ir paslaugoms. Šis rezultatas panašus į Japoniją (16,7 proc.), Portugaliją (17,5 proc.) ir Graikiją (17,6 proc.).
Analitikai taip pat pateikė duomenis, kiek vidutiniškai kiekvienos vertintos šalies gyventojas per mėnesį išleidžia maisto produktams.
Europoje daugiausia maistui išleidžia šveicarai (325 Eur/mėn.), norvegai (308 Eur/mėn.) ir dainai (281 Eur/mėn.).
Mažiausios maistui išleidžiamos sumos Europoje tenka Ukrainos (98 Eur/mėn.), Baltarusijos (89 Eur/mėn.) ir Moldovos (88 Eur/mėn.) gyventojams.
Lietuviai išleidžia kiek vokiečiai ir olandai
O štai Lietuva patenka į 12-uką Europos šalių, kurių gyventojai daugiausia išleidžia maistui. Vienam Lietuvos gyventojui per mėnesį tenka vidutiniškai 218 Eur išlaidų maistui.
Tiek pat išleidžia vokiečiai, šiek tiek daugiau (221 Eur) olandai. Tiesa, nors vokiečiai išleidžia tokią pačią sumą kaip lietuviai, bet jų išlaidų dalis, tenkanti maistui, – daug mažesnė (12 proc., kai lietuviams – 21 proc.).
Tai reiškia, kad Vokietijoje santykinai maistui išleidžiama gerokai mažiau nei Lietuvoje. O tai daugiausia lemia atlyginimų lygio skirtumai.
Šiuo metu vidutinis atlyginimas Vokietijoje siekia apie 4 tūkst. Eur prieš mokesčius, kai Lietuvoje jis perpus mažesnis – 2 tūkst. Eur. Kaimynai lenkai sąraše – 28 vietoje, maistui per mėnesį išleidžiantys 128 Eur arba apie 40 proc. mažiau nei lietuviai. Latviai (23 vieta) maistui išleidžia 164 Eur, estai (14 vieta) 197 Eur.
Kodėl lietuviai maistui išleidžia daugiau nei lenkai ir latviai?
Portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas pasidalijo savo įžvalgomis. Anot jo, palyginus su išsivysčiusiomis Europos šalimis, lietuvių išlaidos maistui – labai didelės.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad išsivysčiusių Europos šalių gyventojai maistui išleidžia apie 10-11 proc.
„Galime tikrai pasidžiaugti, kad su 218 Eur per mėnesį vienam gyventojui mes esame daugiausiai maistui išleidžiančių 12-uke – praktiškai vienoje eilutėje su Vokietija ir Olandija. Aišku, kad būtume kaip Skandinavijoje, iš kur dauguma mūsų optimistiškiausių ekonomistų bankų, reikia dar kiek kilstelėti kainytes. Nedaug – 10 proc., ir būsime kartu su Suomija dešimtuke.
Nejaučiate džiugesio? Tai suprantama, nes gerai pilietis jaučiasi, kai maisto išlaidų dalis – nedidelė. Kaip čia mes atrodom: pasaulyje esame penkiasdešimtuko gale šalia Libano, Pietų Afrikos Respublikos ir Omano su 21 proc. išlaidų, skiriamų tik maistui“, – komentuoja ekspertas.
Jis įvertino ir kaimynų lenkų rezultatus.
„Lenkas maistui per mėnesį išleidžia 128 eurus – tai yra 41 proc. mažiau. Na, ant pirštų skaičiuojant: dėl lietuviško 21 proc. PVM ir 20 proc. dėl to, kad Lietuvoje neužtikrinama konkurencinga rinka. Tai ir nenuostabu, kad tysiam tą maistą iš Lenkijos. Aišku, lenko skiriama dalis maistui irgi aukšta – 17,2 proc., bet tai vis vien mažiau nei lietuvio. Na, tai kaip jaučiamės broliai lietuviai, lietuviško krašto? Kaip ES ar kaip Libano gyventojai?“ – pažymi P. Čepkauskas.
Ekspertas Delfi išskyrė priežastis, kurios lėmė, kad Lietuva pateko į daugiausia maistui išleidžiančių šalių dvyliktuką ir lenkia kaimynines šalis.
„Mes dirbame maistui. Pirmiausia tai lemia prasta konkurencinė situacija, nes yra tik keli maisto platintojai. Tokia pati situacija ir su gamintojais. Dar pastaruoju metu prisidėjo ir valstybė: jeigu kitose šalyse su gamintojais susitardavo dėl kainų fiksavimo arba jiems suteikdavo kokias nors garantijas dėl žaliavų, elektros kainos fiksavimo ar ėmėsi kitų panašių priemonių, tai pas mus nieko nesiėmė. Prieš krizę 2020 m. Lietuvoje maždaug 150 tūkst. gaudavo paramą maistui, dabar ją gauna daugiau nei 200 tūkst. Tokiais metodais ir gelbėjame savo gyventojus“, – Delfi komentuoja Pricer.lt atstovas.
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad išlaidomis maistui Lietuva išsiskiria Europos Sąjungoje ir tarp kaimyninių valstybių, yra ne viena tai rodanti statistika. „Tai nėra vienų metų situacija. Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, maistui išleidžiama dalis mažėja, nes kyla pragyvenimo lygis, auga darbo užmokestis, gal kiek keičiasi ir gyventojų elgsena, bet santykinai išlaidos vis dar išlieka nemenkos“, – vertina ji.
Ekonomistė aiškina, kad itin reikšmingos santykinės išlaidos maistui reiškia, kad šalis – nepasiturinti ir turi rimtų socialinių problemų. Tačiau Lietuvos atveju egzistuoja ir kitų veiksnių.
„Prisideda tradicijų ir kultūrinių skirtumų apraiškos. Lietuviai labiau nei Pietų ar Vakarų Europos šalių gyventojai pripratę šventes švęsti namuose, atitinkamai gerokai didesnės išlaidos maistui, o restoranų kategorijai išlaidos – gerokai mažesnės. Kitas aspektas – lietuviai ne itin taupiai vartoja maistą. Matyt, kad nepakankamai dėmesio skiriame šiai problemai. Maisto bankas akcentuoja, kad tvaraus maisto vartojimo pokyčių Lietuvoje praktiškai nevyksta, todėl išties daug maisto yra išmetama. Erdvės sutaupyti ir atsakingiau vartoti maisto produktus dar labai daug yra“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.
Lietuvoje maisto kainos jau pasiekė ES vidurkį
Ekonomistė pažymi, kad Lietuvoje maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos jau pasiekė (99 proc.) ES vidurkį, o vertinant atskiras kategorijas, kai kuriais atvejais jį netgi viršijo.
Remiantis praėjusių metų duomenimis, duonos ir grūdų kategorijoje kainos siekia 102 proc. ES vidurkio, žuvies ir mėsos kainos šio lygio dar nepasiekė (atitinkamai 77 ir 88 proc.), pieno produktai ir kiaušiniai 19 proc. viršija ES vidurkį. Tiek pat viršija aliejai ir riebalai, tačiau vis dar pigesni daržovės ir vaisiai (92 proc. ES vidurkio).
„Iš tikro buvo galima tikėtis, nes praėjusiais metais infliacija buvo stipriai įsibėgėjusi, ypač kalbant apie maisto produktus, ji buvo sparčiau įsibėgėjusi nei vidutinis kainų krepšelis. Tai rezultatas akivaizdus – pagal maisto kainas pasivijome ES vidurkį, bet ne visose kategorijoje, kai kurių kainos vis dar mažesnės nei ES vidurkis“, – vertina INVL ekonomistė.
Vis dėlto Lietuvos gyventojų pajamos ES vidurkio dar nepasiekė. „Bet, kaip žinia, kainų krepšelis susideda ne vien iš maisto produktų, yra ir kitų produktų ir paslaugų, kurių kainos Lietuvoje dar nepasiekė ES vidurkio“, – prideda ji.
Kas laukia maisto kainų
Anot pašnekovės, sunku tikėtis, kad ateityje maisto kainos stipriai kris, reikšmingų kainų pokyčių dar teks palaukti.
„Žinome, kad praėję metai mūsų perkamajai galiai paliko rimtą pėdsaką, tik tiek, kad infliacijos augimas yra išsikvėpęs, stebima nežymi defliacija. Tai nebuvo tvarus, ekonominių veiksnių nulemtas kainų augimas, tad ilgainiui, matyt, gali kažkiek situacija pagerėti. Reikšmingų kritimų nebus, kol bus geopolitinių probleminių židinių, tiek kalbant ir apie energetikos sritį, kurioje yra daug neišspręstų klausimų. Todėl natūralu, kad kainos stipriai atsitraukti negali“, – paaiškina ekonomistė.
Pricer.lt maisto krypties vadovas atkreipia dėmesį, kad prekybininkai siekia išlaikyti išaugusias maisto kainas, ir nuo jų taikyti nuolaidas.
„Prekybininkai triukšmauja (dėl kainų mažinimo – red.) Iš esmės tendencija išlieka ta pati: nori fiksuoti išaugusias maisto kainas, kurios per dvejus metus išaugo 45 proc., ir nuo jų taikyti „pasiutusias“ akcijas, pvz., 50 proc. sviestui. Tai tiek gamybininkų, tiek prekybininkų tendencija – žūtbūt išlikti tame pačiame kainų lygmenyje. O išeiti ar ne – priklausys nuo vartotojo elgsenos: jei jis toliau mažins savo sąnaudas, faktiškai reikės mažinti kainas, o tai prives prie defliacijos“, – komentuoja P. Čepkauskas.
„Kad gyventojai pajustų kainų sumažėjimą, nereikia, kad jos nukristų iki 2021 m. lygmens, bet, manau, kad 30 proc. sumažėjimas gyventojui būtų jau juntamas“, – priduria jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
