1926 m. Kaune veikė net 14 saldainių dirbtuvių. „Aškinazi“, „Abrikos“ ir „Tilka“ buvo didžiausios šokolado ir saldainių dirbtuvės tarpukario Kaune. Šįkart nusikelkime į Ž. Šančius, kur klestėjo „Tilka“.
Šokoladu kvepiantys Šančiai
„Tilkos“ fabrikas buvo išsidėstęs A. Juozapavičiaus pr. 80 (dabar Nr. 84), Skuodo ir L. Ivinskio g. susikirtime (teritorija nuo „Norfos“ iki „Kautros“ autobusų parko).
1921 m. Kaune vokiečiai Richardas Tilmansas ir jo žentas Povilas Medemas, Zinaida Etingeraitė-Zaksienė bei žydai Salamonas ir Borisas Kaganai įsteigė šokolado ir saldainių fabriką „Tilka“. Bendrovės pavadinimą sudarė savininkų pavardžių pirmieji skiemenys (Tilmansai ir Kaganai). Ilgamečiu įmonės direktoriumi dirbo Aleksandras Kaminskas. Iš pradžių buvo atidarytos saldainių dirbtuvės Aleksote (Suvalkų g. 19, dab. Veiverių g.), bet tais pačiais metais veikla perkelta į Ž. Šančius, Kurto ir Richardo Tilmansų fabriko kaulamilčių fabriko teritoriją.
Kaune „Tilkos“ gaminių buvo galima įsigyti keliose firminėse bendrovės krautuvėse: „D.G.A.“ (A. Juozapavičiaus pr. 45) ir „A.B.C.“ (Laisvės al. 29A). Bendrovės produkcija prekiavo ir kitos parduotuvės (Laisvės al. 19, Laisvės al. 56 bei kt.).
Nedidelėse parduotuvėse tekdavo būti apdairiems – susidurta su etikečių padirbinėjimu: „Smulkios dirbtuvėlės bruka vartotojams menkos rūšies gaminius, o pirkėjai nekreipdami dėmesio į etiketes ir fabriko ženklą perka juos už tikrus „Tilkos“ gaminius. Ypatingai padirbinėjamos tos rūšys, kurios labiausiai perkamos, kaip: pieninis šokoladas, „Aukso žuvelė“, taip pat kakao milteliai“, – 1930 m. „Tautos ūkis“.
Garsiajam tarpukariu įsteigtam konditerijos fabrikui atminti Ž. Šančiuose pavadinta siauriausia Kauno gatvė – Tilkos.
Gamino saldainius, šokoladą
„Tilka“ gamino šokoladą, saldainius, kakavos miltelius, kakavos sviestą, marmeladą, šokoladinius vaflius ir kt. 1938 m. minima, kad fabrikas gamino ir cikoriją „Franck“ bei salyklinę kavą „Kathreiner“.
1923 m. duomenimis, fabrikas gamino 36 rūšių šokoladą (20 tūkst. kg./mėn.) ir 60 rūšių „monpasjė“ bei karamelę (12 tūkst kg./mėn.). 1930 m. įmonė gamino 100 rūšių šokoladą ir apie 300 rūšių saldainius, tarp jų buvo: „Auksinė žuvelė“, „Kačių liežuvėliai“, „Rojaus paukštelis“, „Vėžių kakleliai“, „Panelių piršteliai“, „Princesė“, „Simfonija“, „Raketa“, „Mimoza“, „Daina“, „Tulpė“, „Slyva“, „Pajacas“, „Milda“, „Dūdorius“, „Kaunas“, „Gražuolė“, „Apollo“, „Tansanija“, „Aromint“ (mėtinius, citrininius, braškinius ir žemuoginius), „Iris“, marcipaninius ir kt. Asortimente buvo obuolių, kriaušių, vynuogių, agrastų skonio ledinukų bei riešutų, vanilės ir pieno skonio marmelado.
Šokolado pasirinkimas įvairiausias: kartusis, vanilės, pieno, riešutų, migdolų, taip pat šokoladai „Mignon“, „Lietuva“, „Esperanto“, „Delicatesse“, „Ekstra Java“, „Pienininis Olandijos“, „vėsinantis“ šokoladas „Vasarinis“ (spėjama, mėtų skonio).
„Lietuvos žinios“ 1928 m. rašė, kad prie fabriko veikė popierinių ir skardinių dėželių dirbtuvė – savo produkcijai jie patys gamino dėžutes. Fabrike dirbo apie 160 žmonių. Apyvarta per mėnesį viršijo 200 tūkst. Lt.
Eksportavo į Ameriką, Afriką, Australiją
Įmonė žymią dalį produkcijos eksportavo. To meto spaudoje rašoma, kad „Tilka“ Amerikos firmai „La Poten“ eksportavo vagoną saldainių už 25 tūkst. litų. Produkciją eksportavo ir į Londoną, Šveicariją, Vokietiją, Afriką, Kolumbiją, Argentiną, Australiją, Kanadą, Čikagą, Latviją.
Žemės ūkio parodose „Tilka“ irgi buvo pripažinta – laimėjo aukso medalius: 1923 m. Kaune (už kakavos miltelius), 1927 m. Klaipėdoje, o 1928 m. net Paryžiuje.
Įmonė kakavos pupeles atsigabendavo iš Brazilijos ir Pietų Afrikos.
Dovana A. Smetonai – įspūdinga saldainių dėžė
„Tilka“ priimdavo ir specialius užsakymus. „Prie tokių galima priskirti 1932 m. įsteigtą šokoladinį prizą už Kauno šachmatų čempionate gražiausiai žaistą partiją arba nuostabų šokoladinį namelį, pro kurio langus būdavo matyti interjeras ir net šviečiantys šviestuvai (maitinami elementais). Toks namelis buvo išvežtas į Šveicariją, kur vyko šokolado gamintojų susitikimas. Gaminta ir įvairaus dydžio šokoladinių kiaušinių – „Kinder“ siurprizų su viduje slepiamais žiedais ar vėriniais“, – rašoma Aldonos Snitkuvienės knygoje „Tilmansai ir jų palikimas Kaune“.
Išskirtinis užsakymas – Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai 60-mečio proga pagaminta didelė dėžė su sidabro apkaustais, aptraukta žaliu aksomu. Sidabrinėje jos plokštėje buvo įrašyta: „Jo Ekscenlencijai Valstybės Prezidentui/ANTANUI SMETONAI/60-ties metų amžiaus sukakties proga“. Dėžė buvo su ištraukiamomis laiptuotomis lentynomis, o jose – įspūdingi „Tilkos“ saldainiai. Belieka tik įsivaizduoti viliojantį jų skonį ir aromatą.
Kaip minėtoje knygoje pažymėjo A. Snitkuvienė, dėžę pagamino garsus knygrišys Vladas Meškelevičius Kauno I valstybinėje amatų mokykloje, o sidabro plokštėmis, kampų apkaustais, rankenomis bei užraktais pasirūpino kaunietis auksakalys Icikas (Izaokas) Gordonas.
Rūpinosi darbuotojais, tačiau pasitaikydavo ir išbalusių
„Tilkos“ savininkai skyrė dėmesį darbuotojų gerovei, rūpintasi jų sveikata – dantis nemokamai taisydavo specialiai samdoma dantų gydytoja. Buvo ir kitų privalumų.
„Fabriko teritorijoje mediniame name buvo įrengtas vaikų darželis. Siekiant skatinti darbininkų saviveiklą, mūriniame pastate, kuriame veikė dėžučių dirbtuvė, įkurtas klubas, nupirkta muzikos instrumentų (septynios gitaros, keturios mandolinos, smuikas, dvi balalaikos, trys bandžos, devyniolika pultų natoms)“, – rašoma A. Snitkuvienės knygoje „Tilmansai ir jų palikimas Kaune“.
Visgi, to meto spaudoje pažerta ir kritikos už darbo sąlygas: „Visos darbininkės stebėtinai išbalusios. Nė vienos raudonos, sveikai atrodančios merginos neteko matyti. Ar tai skurdas, ar tas tvankus, dusinantis oras taip blogai veikia sveikatą. Įsikalbam. Visos skundžiasi, dejuoja. Už tris litus Kaune pavalgyti, apsirėdyti, užsimokėti už butą, esą visai negalima. Iš šalies neuždirbant, tenka būt apiplyšusioms ir išbadėjusioms“, – 1931 m. rašė leidinys „Socialdemokratas“.
Legendinio fabriko nebeliko
1940 m. „Tilka“ buvo nacionalizuota, o 1941 m. pervadinta į „Gegužės pirmosios“, vėliau į „Ramunės“, „Karolio Požėlos“, o galiausiai į Kauno konditerijos fabriką.
XX a. 8–9 deš. šis fabrikas buvo didžiausia konditerijos įmonė Lietuvoje.
1993 m. įmonė buvo privatizuota, ją įsigijo amerikiečių maisto pramonės koncernas „Kraft Foods Inc.“ bei įsteigė AB „Kraft Jacobs Suchard Lietuva“ (nuo 2013 m. UAB „Mondelez Lietuva Production“). „Tilkos“ nebeliko, bet legendinio Kauno fabriko istoriją tebesaugo muziejai, gaminių dėžutes sergi privatūs kolekcionieriai ir antikvarai.
Projektą „Kauno unikalumas laiko įspauduose ir dabartyje“ dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
