Kaunietei klausimų sukėlė kaimynų remontas: baiminasi dėl vaikų sveikatos – Kas vyksta Kaune

Kaunietei klausimų sukėlė kaimynų remontas: baiminasi dėl vaikų sveikatos papildyta

Panemunėje vykstantys šiferiu dengto stogo remonto darbai kaunietei sukėlė daug klausimų. Upelio gatvės gyventojai baiminasi galimo rimto aplinkosaugos pažeidimo, į orą sklindančios asbesto dulkės gali nepataisomai sutrikdyti sveikatą.

„Mūsų kaimynas pradėjo remontuoti stogą. Daužo šiferį, asbestini stogą. Prie gatvės sumetė asbesto liekanų kalną. O šalia vaikų darželis, koks 100 metrų nuo pastato.. Asbestas labai nuodingas, turbūt vaikai ir aplink gyvenantys žmonės jau prisikvėpavo asbestinių dulkių. Užsienyje asbesto stogą gali ardyti tik specialios įmonės, o pas mus Lietuvoje kas ką nori, tą ir daro. Namo savininkas turėjo užsakyti specialų konteinerį, arba asbestą sudėti į plastikinius maišus“, – praėjusį savaitgalį naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ skundėsi skaitytoja.

Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius vedėja Radeta Savickienė, ardomas šiferis yra labiausiai pavojingas tiems, kurie atlieka ardymo darbus.

„Šiferio dalelės nėra lengvos ar labai smulkios ir aplinkoje nesklinda, be to pastarosiomis dienomis vis palyja, tad jos neturėtų sklisti. Bet jei gyventojams kyla įtarimas, kad asbesto atliekos tvarkomos netinkamai, apie tai jie gali pranešti Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybai tel.: +37062618671 arba el. paštu [email protected]“, – teigė ji.

Dėl šio atvejo portalas „Kas vyksta Kaune“ pateikė užklausą Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai, gavę jų atsakymą, publikaciją papildysime.

Asbesto poveikis sveikatai – ilgalaikis

Asbestas – tai gamtinis pluoštinis mineralas, netirpus vandenyje, šarmuose, rūgštyse, neskylantis šviesoje, atsparus temperatūros poveikiui, negaruoja, turi geras eksploatacines ir termoizoliacines savybes. Asbesto turinčios atliekos (asbestinis šiferis, kai kurios izoliacinės medžiagos) yra priskiriamos pavojingoms atliekoms, nes asbesto dulkės yra kancerogeninė medžiaga, galinti sukelti vėžinius susirgimus.

Kad asbesto tvarkymas turi būti atliekamas laikantis labai griežtų aplinkos apsaugos reikalavimų, portalas yra rašęs 2020-ųjų spalį, kuomet nesilaikant jokių taisyklių buvo griaunama art deco stiliaus vila Perkūno alėjoje.

Tąkart Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Irma Drukteinienė portalui teigė, kad kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia, tačiau visai kitaip yra, kai asbestą pradedama laužyti, pjaustyti ir pan.

„Griaunant statinius, keičiant šiferinę stogų dangą, laužant, pjaustant šiferį, ar kitaip apdorojant asbesto turinčius gaminius, aplinkoje pasklinda labai smulkūs plaušeliai, kurie gali sukelti tokias ligas, kaip asbestozė, plaučių vėžys, mezotelioma (krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžys), rečiau skrandžio, storosios žarnos vėžys“, – teigė I. Drukteinienė.

Pasak visuomenės sveikatos specialistės, asbesto poveikis žmogaus sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis poveikis dažniausiai pasireiškia profesinio kontakto metu, kai dirbama su asbesto turinčiais gaminiais. Tačiau ne mažiau pavojingas ir netiesioginis asbesto poveikis, kai plaušeliai į žmogaus kvėpavimo takus patenka būnant patalpoje, kurioje yra asbesto, arba būnant lauke, kai statinių paviršiuje esantis asbestas, veikiamas atmosferos veiksnių, suyra į plaušelius.

Anot I. Drukteinienės, žmogaus sveikatai pavojingi asbesto plaušeliai yra akimi nematomi, jų ilgio ir pločio mažiausias santykis yra 3:1, mažiausias ilgis – 5 µm (mikrometrai), didžiausias plotis – 3 µm. „Todėl jie lengvai patenka į kvėpavimo takus ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių susirgimų priežastimi. Kuo daugiau ir kuo smulkesnių plaušelių patenka į aplinką, tuo didesnė rizika susirgti“, – situacijos sudėtingumo neslepia visuomenės sveikatos specialistė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kadangi asbesto plaušeliai labai lengvi, ore jie gali sklandyti net keletą dienų.

Specialūs mokymai

Kaip turi būti tvarkomos asbesto turinčios statybinės atliekos, numatyta Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse. Jose nurodoma, kad asbesto turinčios statybinės atliekos statybvietėje turi būti surenkamos atskirai nuo kitų statybinių atliekų.

Statybvietėje susidariusios birios asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti sudrėkinamos ir pakuojamos į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, statines, konteinerius ar kt.), o supakuotos asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti atitinkamai ženklinamos ir turi būti perduodamos tokias atliekas turinčioms teisę šalinti įmonėms.

Tinkamai apmokyti privalo būti ir asbesto turinčias medžiagas šalinantys darbuotojai, jie turi dėvėti specialias kvėpavimo takų apsaugos priemones bei laikytis kitų saugumo reikalavimų. Baigus darbus įrenginius būtina nuvalyti drėgna šluoste, sudėti nuolaužas, panaudotas šluostes ir kitas asbesto turinčias atliekas į asbesto atliekų konteinerius ir (arba) dvigubus polietileno maišus ar apvynioti atliekas dviem polietileno sluoksniais bei paženklinti lipdukais.

Papildyta liepos 11 dieną 14.39 val.

Kaip naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo Aplinkos apsaugos departamentas, dėl šios situacijos atliekamas tyrimas.

„Pastebėtina, kad gyventojai, norėdami atsikratyti asbestine stogo danga (šiferiu), gali kreiptis į savivaldybei priklausančias stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles arba į privačius atliekų tvarkytojus, kad atliekos būtų priduotos teisėtai ir saugiai. Atliekų surinkimo aikšteles Lietuvoje galite rasti čia.

Atliekant asbestinių stogų (šiferio) dangų ir kitų gaminių, turinčių sudėtyje asbesto, šalinimo, griovimo ar remonto darbus, būtina laikytis saugaus darbo reikalavimų ir užtikrinti, kad asbesto plaušeliai nepakliūtų į aplinką. Šios atliekos turi būti surinktos atskirai, kad nesusimaišytų su kitomis atliekomis.

Birios (asbesto plaušelius išskiriančios) statybvietėje susidariusios asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti sudrėkinamos ir pakuojamos į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, statines, konteinerius ar kt.).

Supakuotos asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti ženklinamos pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus ir statybvietėje gali būti laikinai laikomos ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo jų susidarymo, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos“, – komentavo Aplinkos apsaugos departamentas.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA