Rusijos viduje kilę neramumai dėl samdinių grupuotės „Wagner“ kelto maišto parodė, kad Maskvos režimas yra pažeidžiamas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Todėl, pasak jo, sekmadienį sušaukta Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė stiprinti žvalgybinius pajėgumus ir spartinti sienos priedangos plano įgyvendinimo procesus.
„Režimas patiria naują krizinę situaciją. Ir tai jau yra krizinė situacija, susiklosčiusi pačioje Rusijoje. Tam tikri maištaujantys elementai pradeda kelti grėsmę režimui. Svarbiausia, pati įvykių seka pademonstravo, kad „karalius yra nuogas“ ir kad štai tokios kolonos, tokio dydžio pajėgos gali nužygiuoti gana toli“, – spaudos konferencijos metu sakė G. Nausėda.
„Rusijos režimas pademonstravo, kad yra pažeidžiamas, kad režimas skyla, ir kad panašaus mąsto iššūkių – arba netgi didesnių iššūkių – galima laukti ateityje“, – aiškino jis.
G. Nausėda akcentavo, kad būtų klaidinga manyti, jog neramumai Rusijoje supaprastina Lietuvos ir regiono saugumo situaciją. Daukanto aikštės lyderis pabrėžė, kad Rusija yra branduolinė valstybė, todėl „bet kokie vidiniai sukrėtimai neišvengiamai turi pasekmių aplinkinių valstybių saugumui“.
Todėl, pasak šalies vadovo, VGT nusprendė stiprinti žvalgybinius pajėgumus ties Lietuvos-Baltarusijos siena ir ties Kaliningrado sritimi.
„Valstybės gynimo taryba, pirmiausia, numatė ir nusprendė, kad reikia dar daugiau žvalgybinių pajėgumų skirti rytinės mūsų sienos vertinimui, Baltarusijos politinio ir saugumo aspektų vertinimui ir, be jokios abejonės, nepamiršti Kaliningrado regiono“, – sakė šalies vadovas.
Taip pat G. Nausėda pažymėjo, kad VGT nariai sutarė kaip įmanoma greičiau patvirtinti naują sienos priedangos planą.
„Taip pat labai svarbu greičiau patvirtinti naują sienos priedangos planą, dėl kurio buvę likę tam tikrų nesuderintų dalykų tarp Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kariuomenės, kad kariuomenė galėtų efektyviai ir laiku ateiti mūsų sienos apsaugos pareigūnams ir, kad čia nebūtų jokių neapibrėžtumų, kad sienos apsaugos algoritmai veiktų kaip laikrodis“, – akcentavo jis.
Po „Wagner“ išpuolių papildomo dėmesio Rytinio flango saugumui turi skirti ir NATO
Klausiamas apie J. Prigožino pasitraukimą iš Rusijos, G. Nausėda nurodė, kad kol kas nėra patvirtina, ar „Wagner“ lyderis bei jo daliniai jau pasiekė Baltarusiją. Visgi, pažymėjo prezidentas, jeigu taip atsitiks ir paaiškės, kad samdinių grupuotės vadas turi neaiškių intencijų, tai, pasak G. Nausėdos, skatins Lietuvą ir NATO Aljansą imtis papildomų veiksmų saugumui užtikrinti.
„Jeigu atsitiks taip – kol kas kalbu tariamąja nuosaka – jeigu atsitiks taip, kad Prigožinas arba dalis „Wagner“ grupuotės atsidurs Baltarusijoje su neaiškiais kėslais ir neaiškiomis intencijomis – tai reikš tik viena. Turime dar labiau stiprinti savo rytinių sienų saugumą. Ir čia kalbu ne tik apie Lietuvą, bet, be jokios abejonės, apie visą NATO organizaciją“, – pabrėžė Daukanto aikštės lyderis.
Papildomų iššūkių NATO viršūnių susitikimo metu kilti neturėtų
Tuo metu liepos 11-12 dienomis Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio NATO vadovų sutikimo metu, G. Nausėdos teigimu, papildomų iššūkių kilti neturėtų.
„NATO samitui mes ruošėmės iš anksto. Be jokios abejonės, tiek NATO, tiek ir Lietuva, atsižvelgę į tam tikrus įvykius, dar labiau sustiprins savo kontrolę ir saugumo pajėgumus. Tačiau, kad reikėtų kažką iš principo daryti kitaip, negu buvo daroma ir numatyta pagal planą, tikrai tokio poreikio mes nematome. Viskas bus daroma pagal planą“, – teigė valstybės vadovas.
Kaip skelbta anksčiau, Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs nuversti Rusijos karinę vadovybę. Jo pajėgoms sparčiai judant link Maskvos ir užėmus Rostovą prie Dono bei Voronežą, šeštadienio vakarą pranešta, kad J. Prigožinas nutarė atsitraukti.
Maskva nurodo, kad kaltinimai „Wagner“ vadui ginkluoto sukilimo prieš Rusijos karinę vadovybę organizavimu bus panaikinti, o pats J. Prigožinas pasitrauks į Baltarusiją.
Tęsiantis neramumams Rusijoje, Prezidentūra pranešė šaukianti VGT posėdį.
ELTA primena, kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
