Prognozės rodo, jog iki šio šimtmečio pabaigos vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje padidės nuo 1,2 ℃ (pagal labiau optimistinį scenarijų) iki 2,8 ℃ (pagal labiau pesimistinį scenarijų). Didžiausias atšilimas numatomas gruodį–sausį (3,9–4,4 ℃), o mažiausias – gegužės–liepos mėnesiais (1,9–2,1 ℃).
Šaltų dienų, kai žemiausia paros temperatūra nukrenta žemiau -15°C, skaičius nuo 9,5 dienų sumažės iki 3 dienų (pagal labiau optimistinį scenarijų) ir iki 4,8 dienų (pagal labiau pesimistinį), šimtmečio pabaigoje vidutiniškai pasiekdamas 4,7 šaltas dienas per metus.
Tokios prognozės pateiktos Aplinkos ministerijos parengtame interaktyviame žemėlapyje bei švieslentėje. Jais naudotis jau gali savivaldos institucijos bei kitos įstaigos ar organizacijos, taip pat – gyventojai. Švieslentė parengta įgyvendinant projektą „ClimAdapt-LT”, finansuojamą iš 2014–2021 m. Europos ekonomines erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos priemonės „Sustiprėjęs savivaldybių planavimas prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių”.
Pasak Aplinkos ministerijos pranešimo, praėjusį šimtmetį buvo fiksuoti sparčiausi klimato parametrų pokyčiai instrumentinių meteorologinių stebėjimų istorijoje, ir viskas liudija apie tai, kad XXI amžiuje klimato permainos bus dar spartesnės ir paveiks tiek visuomenę, tiek skirtingas pramonės šakas, tiek nacionalinės ekonomikos sektorius.
Koks klimatas bus, daugiausia priklauso nuo socialinės ir ekonominės žmonijos raidos, – kiek kis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kaip pasaulyje keisis gyventojų skaičius, ar didės miškų plotai ir kokių priemonių imsis valstybės savo pramonės taršai mažinti, ir t.t.
Klimatą galima apibūdinti kaip teritorijai būdingą trumpalaikį oro sąlygų režimą, tačiau šiandien dėl vykstančios klimato kaitos šis režimas yra juntamai pakitęs. Klimato modeliai yra pagrindinė priemonė leidžianti įvertinti klimato pokyčius ateityje.
Lietuvoje ilguoju laikotarpiu taip pat yra užfiksuota klimatinių sąlygų kaita, kuri pasireiškė kaip meteorologinių parametrų vidutinių verčių ir ekstremalių verčių pokyčiai, todėl siekiama įvertinti klimato kaitos prognozes ateityje. Prognozuojama, kad ilgės ir vidutinė karščio bangų trukmė – nuo dabartinių 2 iki 7 dienų per metus. Numatomas vidutinis kritulių kiekio padidėjimas Lietuvoje pagal labiau optimistinį scenarijų siekia nuo 42 mm arba 6 proc. iki 98 mm arba 14 proc. pagal labiau pesimistinį scenarijų.
Besinaudojant nauju įrankiu – interaktyviu žemėlapiu bei švieslente, galima matyti, kaip keisis klimatas kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje iki 2100 metų. Tikimasi, kad tai padės savivaldybėms prisitaikyti prie klimato kaitos, pasiruošti ekstremalioms situacijoms.
Švieslentė sudaryta iš dviejų dalių. Pirmosios dalies įrankių juostoje galima pasirinkti optimistinį arba pesimistinį klimato kaitos scenarijų, laikotarpius bei prognozės rodiklius. Pateikiami trys rodiklių blokai: krituliai ir hidrologija, vėjas ir jūra, temperatūra ir saulė. Pasirinkus konkretų rodiklį, jis išskaidomas dar detaliau. Šioje švieslentės dalyje pasirinkus norimą informaciją, galima matyti bendrą situaciją Lietuvoje.
Interaktyviame žemėlapyje pasirinkus dominančią savivaldybę, antroje švieslentės dalyje galima matyti sugeneruotą apibendrintą prognozių informaciją pagal minėtus rodiklius būtent šiai šalies teritorijai.
Pabrėžtina, jog tokio detalumo klimato kaitos prognozės savivaldybių lygmeniu Lietuvoje parengtos pirmą kartą. Šis įrankis suteiks galimybę savivaldybių darbuotojams ir visiems besidomintiems detaliau susipažinti, kaip keisis klimatas įvairiose Lietuvos savivaldybėse ar palyginti pokyčius tarpusavyje. Taip pat padės suplanuoti tinkamas prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.