Statistikos departamentas: pernai Kauno apgyvendinimo įstaigose pabuvojo 309 953 svečiai – Puslapis 2 – Kas vyksta Kaune

Statistikos departamentas: pernai Kauno apgyvendinimo įstaigose pabuvojo 309 953 svečiai

…ir jie mieste prie trijų upių (Nemuno, Neries, Nevėžio) praleido 647 247 paras. Palyginus su 2019-aisiais fiksuotais skaičiais, tai svečių 2022-aisiais sulaukta 12 procentų mažiau. O juk buvome ne šiaip koks 300 tūkstančių gyventojų turintis miestas, bet pati Europos kultūros sostinė, taip sakant, – traukos centras, turėjęs (kaip perspektyvoje matė projekto organizatoriai) į miestą pritraukti rekordiškai daug turistų.

Bet prasidėjo Ukrainoje karas, ir traukos centras „nesuveikė“. Tarp kitko, šimtai ukrainiečių, iš savo šalies pabėgusių dėl Rusijos agresijos, pernai irgi buvo priskaičiuoti prie Kauno turistų, nes dalis jų iš pradžių, kol susirado kur prisiglausti, gan ilgokai gyveno (kai kas tebegyvena) Kauno viešbučiuose…

Džiaugsmo pinigais neišmatuosi

Praėję metai Kaunui buvo išskirtiniai ypatingu įvykiu – Europos kultūros sostinės projektu. Jo vertė, anot projekto vadovės Virginijos Vitkienės, siekė apie 28 milijonus eurų. Iš jų 2 mln. buvo projekto rėmėjų lėšos, likusios – viešieji finansai. Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog netoli 10 mln. eurų iš savo biudžeto šiam projektui skyrė Kauno miesto savivaldybė.

O kadangi dalį bendros sumos atsiėjo platus „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ reklamos laukas ir daugiau nei 90-ies socialiai apdraustų projekto biuro darbuotojų išlaikymas (bet užtat, kiek daug visko matėme ir patyrėme), tai mums, mokesčių mokėtojams, išleistų pinigų tikriausiai negaila.

Bet va, per keturis praėjusios kadencijos metus kiek daugiau nei pusantro milijono eurų biudžeto lėšų įsisavinusius Kauno savivaldybės tarybos narius kažkodėl jau ne pirmą savaitę daug kas viešai „tarkuoja“. Ir žurnalistai, ir visokie auditoriai, teisėtvarkos pareigūnai, o taip pat gyventojai, kurie per rinkimus pasamdo savivaldybės politikus dirbti ne sau, bet miesto bendruomenės labui.

Dabar visi piktinasi, atseit, neįtikinančiomis tarybos narių ataskaitomis apie skirtų už politinį darbą pinigų į(pa?)sisavinimą. Reikalauja rodyti tautai čekius, bet niekas jų neturi. Verčiami iš postų ministrai, atsistatydinti žada Vyriausybė, „pasileisti“ siūlosi ir dalis seimūnų.

Žodžiu, vėl išgyvename „įspūdingą laikotarpį“. Ne europinio lygio, bet vis tiek esame vėl labiau matomi. Tačiau dėl keliasdešimties europinės sostinės labui milijonų eurų Kaune panaudojimo tikslingumo bei efektingumo niekas sau galvos nesuka? Ai, buvo auditas, ir „visko ten rado“ (kaip žurnalistei teko girdėti savivaldybėje), bet ką konkrečiai tikrintojai aptiko, viešai nepasakoja.

Na taip, daug kam buvo gražu ir smagu, nors ne Kauno bei mūsų šalies menininkų pajėgomis daugelis Europos kultūros projekto renginių mieste bei Kauno rajone (jo savivaldybė irgi projektui skyrė iš savo biudžeto 4 mln. eurų, o Lietuvos kultūros ministerija – 10) buvo sulipdyti.

Kaunas 2022 uždarymas

Žinoma, vietiniams kūrėjams nepatiko, kad galybė eurų iš projekto lėšų atiteko kolegoms iš svetur, – suteikiant progą Kaune užsidirbti per skirtingų šalių analogiškus renginius su savo programomis keliaujantiems menininkams. O pavyzdžiui, prieš projektą plačiai reklamuotas garsios lietuvių dirigentės pasirodymo Kaune taip ir nesulaukta. Beje, ne viskas „Kaunas 2022“ programose, už kurias paklota nemažai miesto biudžeto lėšų, žiūrovams buvo nemokama, – į kai kuriuos renginius teko pirkti bilietus.

Šiemet viešoji įstaiga „Kaunas 2022“ jau „susitraukusi“ nuo veik šimto iki 27 apdraustų darbuotojų. Kaip nurodoma rekvizitai.vz.lt, ji toliau veikia tuo pačiu adresu – Laisvės al. 36 name. Jei kas abejoja, gali ten pamatyti senas reklamas bei kažkada čia buvusios batų parduotuvės vitrinose pakabintas „bučinių“ nuotraukas. Suprask, atsisveikinome bučiniui suspaustomis lūpomis (ne kiekvienas praeivis iššifruoja tą „vaizdelį“) su projektu. Nors jam tęsti ir šiais metais Kauno savivaldybė iš miesto biudžeto paskyrė beveik tiek pat pinigų, kiek tarybos nariai gavo išmokomis per praėjusią kadenciją. Taigi, darbai tęsiami, įstaigos vadovė – ta pati, darbuotojų atlyginimų vidurkis šių metų balandžio duomenimis, buvo 2166,67 Eur (moterų) ir 1686,7 Eur (vyrų).

Traukos centru paversti Kauną stengiasi ir kita miesto savivaldybės įstaiga

Savivaldybės taryba tarp gausybės pernykščių veiklos ataskaitų patvirtino ir viešosios įstaigos „Kaunas IN“ pateiktąją. Joje pasakyta, kad įstaigos direktoriaus alga pernai pakilo 55,8 proc. (iki 3566,45 Eur, bruto), 8 projektų vadovų apskaičiuotas vidutinis mėnesio atlyginimas paaugo 28,14 proc. (iki 2232,17 Eur), tačiau analitiko užpernykštė alga (kaip ir etato dydis) sumažėjo penktadaliu (iki 1482,48 Eur.).

Pernai įstaiga įsigijo ilgalaikio turto už 27,3 tūkst. eurų. Brangiausiai atsiėjo 8 reprezentaciniai vaizdo klipai (9,7 tūkst. Eur.), bert dar tiek pat kitų, kainavusių 7,3 tūkst. eurų). Visa „Kaunas IN“ likutinio turto vertė 2022-ųjų gale viršijo 2 mln. eurų. Įstaigoje patikrinimų 2022-aisiais nebuvo. Jos direktoriaus Tado Stankevičiaus teigimu, iš miesto savivaldybės skirtų veiklai lėšų praėjusiais metais panaudota 708 366 Eur. Taip pat buvo gauti bei panaudoti 97,88 tūkst. eurų ES lėšų.

Laisvės alėja – Kauno traukos centras / R. Tenio nuotr.

Dera priminti, kad „Kaunas IN“ veiklos efektyvumą iš dalies liudija įstaigos laimėti bent keli tarptautiniai apdovanojimai. Parodose ir kituose renginiuose, kur turistams bei verslininkams populiarintas Kaunas, siekiant sustiprinti jo patrauklumą. Dėl to turi progų pasigirti ir miesto savivaldybė.

Tačiau, sunku, žinoma, išsiaiškinti, kiek konkrečios naudos pernai davė „Kaunas IN“ pranešimai, pristatantys verslo, investicijų, aukštojo mokslo, talentų, startuolių konkurencinius pranašumus. O tokių pranešimų 2022-aisiais įstaigoje parengta 94 (pusė – lietuviškai, pusė – angliškai). Jie susiję su Aleksoto inovacijų pramonės parko reklama.

Ataskaitoje minima ir 2 mėnesius trukusi kampanija, skirta pritraukti kvalifikuotus specialistus (daugiausiai – IT) iš Baltarusijos. Per kompanija „Kaunas IN“ buvo kuriami reklaminiai skydeliai, informacinė medžiaga naujienų ar specialistų tiksliniuose portaluose, kitose platinimo priemonėse. Dar ataskaitoje nurodomi šimtai tūkstančių viešojoje erdvėje įvykusių šio įstaigos parengtos informacijos „pamatymų“. Tačiau informacijos parengimo bei sklaidos konkretaus veiksmingumo (kiek, pavyzdžiui, Baltarusijos informatikos specialistų įsidarbino Kauno įmonėse) nematyti.

O iš „Paramos Ukrainai organizavimo“ skyrelio (ataskaitoje) sakyčiau, labiausiai gali suintriguoti sakinys (pateikiame jį netaisytą) „būtų galima atkapstyti, kiek įmonių tikrai žinom, kad prisidėjo (dalis vežė tiesiai)“. Tačiau, kai nei patiems ataskaitos sudarytojams, juo labiau ją patvirtinusiems politikams (tikriausiai, jos nė neperskaičiusiems), tokios klaidos dokumente, kuris viešai paskelbtas, tai nekliuvo, tai „Kas vyksta Kaune“ irgi „nesikabinėja dėl niekų“.

Svarbu, kad „Kaunas IN“ direktoriaus parašu patvirtintoje ataskaitoje pasakyta: „Sukurta įstaigos strategija leis tikslingiau rinktis vykdomas veiklas bei iniciatyvas, o ilgalaikėje perspektyvoje užtikrins augantį miesto konkurencingumą“.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA