Kauno miesto tarybos narys turi teisę „gauti iš Savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui, technines priemones ir pagalbą Tarybos nario įgaliojimams vykdyti“, – trumpai ir aiškiai pasakyta šių metų balandžio mėnesį patvirtintame pataisytame Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamente.
Ir dera priminti, kad nuostata teikti pagalbą tarybos nariui jo įgaliojimams vykdyti galiojo nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje laikų.
Tiesa, pirmieji kauniečių išrinkti tarybos nariai (prieš keliasdešimt metų oficialiai vadinti deputatais) dirbo iš tiesų visuomeniniais pagrindais, negaudami jokių savivaldybės biudžeto išmokų ar atlyginimų už atliekamą politinį darbą. Nors to darbo griebėsi išties nemažai, nes gal nelabai žinojo, kur jų kompetencijos ribos.
Banko paskola – tik miesto politikams leidus
…Gyvenamąjį namą statyti su vyru sumąstėme dar iki nepriklausomybės. Atsirado tokia galimybė, valdžiai paskyrus institutui (kur jis dirbo moksliniu sekretoriumi) sklypą sublokuotų pagal tipinį projektą namų statybai. Kai prasidėjo realūs darbai, netrukom išleisti tiek šeimos, tiek tėvų santaupas, bet savo namo „neišauginome“.
Teko eiti į buvusią taupkasę prašyti paskolos. Dar tebeskaičiavomės rubliais, nors santvarka jau buvo ne sovietinė.
Pagal tuometinį įstatymą, pastovų darbą turintis, algą gaunantis bei mokesčius mokantis pilietis namo statybai galėjo gauti 20 tūkst. rublių paskolą. Sąmatinė blokuoto namo vertė, deja, kaip vėliau paaiškėjo, tik popieriuje, buvo 24 tūkst. rublių.
Žodžiu, prašau banko paskolinti 20 tūkstančių ir gaunu nurodymą… kreiptis leidimo į savivaldybę, į deputatų tarybą. Stoju savivaldybėje prieš komisiją, kurios visos narius gerai žinau kaip žurnalistė. Šie – irgi mane žino, bet klausinėja apie šeimos pajamas, apie statybos medžiagų, darbų kainas.
Po 10 minučių girdžiu: „tvirtinam dalinę 5 tūkstančių paskolą, po kelių mėnesių – dar tokio paties dydžio, o paskui, jei gerai seksis, bankas likusią sumą duos“.
Tačiau čia pat išgirdau perspėjimą, jog privalau saugoti visus kvitus, čekius, ką bepirkčiau, – cementą, plytas ir panašiai. Jeigu prireiks, teks juos pateikti patikrinimui. Per keletą metų sąskaitų, čekių pririnkau pilną avalynės dėžutę. Ir ją saugojau netgi po šeimos įkurtuvių naujame name. Bet taip ir neprireikė niekam jų pateikti. Beje, čekių tikrai neturėjau pakankamai sienoms išklijuoti ir tapetus nusipirkau…
Ataskaitos – laisva kūryba
Kai Kauno meras Visvaldas Matijošaitis žurnalistus ir visą visuomenę pabrėžtinai įtikinėja, jog išmokų tarybos nariams mokėjimo tvarka numatyta dar jo pirmtako Andriaus Kupčinsko meravimo laikais, ir kad ta tvarka yra visai gerai, tai nėra reikalo jos keisti, jis apsirinka. Nes nekaupti čekių kauniečių išrinktieji sutarė iki 2011-ųjų, kai V. Matijošaitis su savo tuometine žmona Irena pirmą kartą tapo miesto tarybos nariais.
Daugiau šia tema
Jam perėmus iš A. Kupčinsko mero postą, taryba uoliai stengėsi pakeisti kuo daugiau konservatorių priimtų sprendimų. Ir toliau gal iš inercijos tebeatmetami per posėdžius įvairūs jų siūlymai, bet kažkodėl „tvarka“ (nors dėl išmokų savo politikams Kauno savivaldybė skandalingai pagarsėjo visoje Lietuvoje), ir dabar nejudinama.
Praėjusią savaitę portalas „Kas vyksta Kaune“ aiškinosi, ar išmokos tebemokamos pagal „opozicionierių laikais“ nustatytą tvarką, ar mokėjimas jau sustabdytas, o gal politikai tariasi keisti reglamentą. Neseniai mero pavaduotoju patvirtintas jo patarėjas Tomas Jarusevičius paaiškino, kad išmokos nestabdomos, – mokamos tebegaliojančia tvarka.
Pasak naujienų agentūros ELTA pranešimo, „tarybos narių veiklai skirtų lėšų 2019-2023 m. ataskaitos rodo, kad Kauno miesto meras V. Matijošaitis per pastarąją kadenciją išleido maksimalią sumą – per 43 tūkst. erų. Iš šių lėšų Kauno miesto meras transporto išlaidoms skyrė daugiau nei 30 tūkst. eurų“.
Prisiminkime, iki šios kadencijos savivaldybės vadovas „sėdėjo ant dviejų kėdžių“ – buvo ir meras, ir tarybos narys. Kuriomis paros valandomis dirbo kaip meras (o šie aprūpinami ir savivaldybės administracijos nupirktomis už biudžeto lėšas darbo, tuo pačiu – ryšio) priemonėmis, tarnybiniu transportu, o kuriomis – kaip eilinis miesto politikas, vargu ar kas paaiškintų. Pernai Seimui pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, merai antrų (sudubliuotų?) pareigų nebeturi.
Už darbą atliekant Tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama)
Reglamente nurodyta, jog užmokestis apskaičiuojamas pagal šalies statistikos departamento skelbiamą paskutinio Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką posėdžiuose (tarybos, komitetų, komisijų, frakcijų bei kitų įstatymų pagrindais ir tarybos sprendimu sudarytų politinių darinių). Apmokamas ir sugaištas tarybos narių laikas, „priimant savivaldybės nuolatinius gyventojus“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad (nustatyta Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamente) turi būti „iš anksto Savivaldybės interneto svetainėje paskelbtas priėmimo laikas ir vieta“.
Ta proga „Kas vyksta Kaune“ prašo atsiliepti tuos, kurie matė tokių skelbimų, kada tai buvo, kiek laiko politikas sugaišo priėmime ir kokius klausimus padėjo išspręsti žmogui? Gal kažkam pavyko oficialiai užsiregistruoti į priėmimą pas patį miesto merą ir su juo susitikus savivaldybės eilinių „klientų“ (ne iš verslo) priimamajame, išdėstyti savo problemą?
O būdavo taip…
2000-ieji, – iki tiesioginių mero rinkimų – dar 15 metų. Šio tūkstantmečio pradžioje mero postas visose savivaldybėse būdavo skiriamas tik tarybos politinėms frakcijoms tarpusavyje susitarus. O kadangi visokių virsmų municipalinėje politikoje anksčiau nutikdavo, tad kai kam meravimas trukdavo (bent Kaune) vos mėnesį ar tris, kai kam – ilgesnį laikotarpį…
„Seniai bekalbėjome“, – girdžiu šios savaitės pradžioje telefone 2000-2001 metais meru buvusio Eriko Tamašausko balsą. Kalbame apie gyventojų priėmimus (daugybė žmonių ateidavo į savivaldybę išdėstyti savo bėdas). Ir apie tai, kad meras Tamašauskas rasdavo laiko pats apsilankyti pas gyventoją, kuriam valdžia sunkiau pasiekiama.
Prisiminiau, kaip su viena iš patalo vos pakylančia sena gyventoja buvo susitikta jos namuose, Šančiuose. Pagalbos šiai moteriškei šauksmą jos kaimynai iš pradžių adresavo miesto laikraščio redakcijai, o ši persiuntė laišką į savivaldybę. Reikalas keblus: gretimame sklype surentęs savo namą naujakurys paliko seną gyventoją be įvažiavimo į nuosavą kiemą. Reikia atsivežti anglių, – nė per kur…
Na, štai, esame vietoje. Siauroj gatvelėje miesto valdžios atstovus (merą, socialinių reikalų, architektūros skyriaus atstovus) pasitinka nemažas būrys Šančių senbuvių. Viena – su dubeniu pilnu dar karštų sausainių. O kita – su termosu arbatos.
Įėjęs į namelį, meras kalbina lovoje gulinčią senyvą moterį. Ta verkia ir kartoja: „anglių neturiu“. Visas kitas, kaip netrukus paaiškėja, vienišos ligotos moteriškės bėdas išpasakoja jos kaimynai. Mero apsilankymas baigiasi optimistiškai, – moteriai pasiūloma visa reikalinga pagalba. Ir žinau, buvo suteikta.
…Nuo to priminimo žurnalistė pereina prie šių dienų aktualijos ir tiesiai šviesiai klausia: ar tada Kauno meras gaudavo tarybos nario išmokas, kokio dydžio jos tuomet buvo, kaip reikėdavo už panaudotus miesto biudžeto pinigus atsiskaityti.
„Gaudavau išmokas, bet kaip jas buhalterija apskaičiuodavo, tikrai neatsimenu. Savivaldybės dokumentų skyrius rinkdavo ataskaitas pagal patvirtintą tvarką. Kvitų tikrai buhalterija iš mūsų nereikalaudavo.
Iš pradžių tarybos nariams reikėdavo iš savo darboviečių pristatyti pažymas, kad už savivaldos politikai sugaištą laiką jiems tiesioginiame darbe nebuvo mokamas atlyginimas. Nes tą laiką apmokėdavo savivaldybė. Bet paskui administracija ir tų pažymų nereikalaudavo“, – prisiminė nuo politikos jau seniai nutolęs buvęs Kauno meras, vėliau – ir Seimo pirmininko pavaduotojas E. Tamašauskas.
Dar kitas iš buvusių tarybos narių, nesutikęs viešintis, prisiminė, kad ataskaitas „iš lubų“ vengdavo rašyti, nes auditas gali patikrinti, paskui bus gėda. Anot jo, dabar labiausiai neįtikinamos sumos, atseit, išleistos ryšio priemonėms.
Jo laikais telefonus tarybos nariams nupirkdavo ir pokalbius apmokėdavo savivaldybės Bendrasis skyrius. Vėliau tarybos nariams savivaldybė netgi nupirko kiekvienam po kompiuterį. Jeigu dabar tenka viską pirkti pačiam, tai juk niekas neperka kas ketvirtį po naują mobilų aparatą, tai iš kur tie šimtai eurų išlaidų susidaro? Nebent kas naktimis meninius filmus internetu (per telefoną) žiūri..?
P.S. nebūtinai naktį, juk iš 41 šios kadencijos tarybos nario 9 kandidato anketose nurodė neturintys su darbo santykiais susijusių pareigų (o paprasčiau šnekant, – darboviečių), tai jie ir dieną – savo laiko šeimininkai.
Visi žinojo, kas ne taip
Yra toks terminas – buhalterinė apskaita. Va, jei jo paisai, jei įstatymų laikaisi, tai išlaidoms, padarytoms naudojant viešuosius finansus, pagrįsti reikia ne tik „iš lubų“ surašytų ataskaitų. Bet pasirodo, visose 60-yje Lietuvos savivaldybių biudžeto išmokos naudojamos (tiesa, Jonavos ir dar kelios mažesnės savivaldybės neseniai jų mokėjimą sustabdė, kol bus Seime įstatymu nustatyta centralizuota tvarka) dažniausiai maksimaliai.
Prokurorai gilinasi ir tikisi, kad viską ištirti padės auditai. Bet kažin ar padės? Nepamirškime, kad auditoriaus (savivaldybės kontrolieriaus) algos dydį (ir priemoką) patvirtina savivaldybės taryba. Buhalterijos darbuotojai (taip pat paprašę jų pavardžių neskelbti) sako, ne kartą mėginę politikams paaiškinti, kaip finansiniai reikalai tvarkomi biudžetinėse įstaigose. Tačiau niekam jų aiškinimai nepasirodė įdomūs.
Teko kalbėti su administracijos specialistais (nelegaliai, nes per daug atviraujantys su žurnalistais gali būti iš tarnybos atleisti). Tai šie sakė, kad savivaldybėje buhalterija dabar labiausiai darbu apkrauta, – tikrina ataskaitas, išmokų sumas.
Žinoma, pinigų paskirties (čia – kur, čia – kanceliarinėms) iš naujo sudėlioti negali. Kai kas iš darbuotojų baiminasi, kad jie neliktų kalčiausi šitoje istorijoje, kurią iš pat pradžių į „netinkamas vėžes“ įstatė „politinė valia“.
Pagal 2023-04-18 paskelbtą Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento redakciją, už veiklą atliekant tarybos nario pareigas, mokamas atlyginimas apskaičiuojamas 1 VMDU (vidutiniu mėnesio darbo užmokesčio) dydžiu, tarybos opozicijos lyderiui (Kaunas vis dar apsieina be tokio), komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkams – 0,2 VMDU didesnio dydžio, jų pavaduotojams – 0,1 VMDU didesnio dydžio atlyginimas.
„Tarybos nariams su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo išlaidoms, kiek šių paslaugų nesuteikia ar išlaidų neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, atsiskaitytinai kas mėnesį mokama 0,6 VMDU dydžio išmoka, jeigu tarybos narys dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 posėdžių, kuriuose jis privalo dalyvauti“(…)
„Tarybos narys savivaldybės administracijos padaliniui, atsakingam už buhalterinės apskaitos tvarkymą, pateikia užpildytą išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitą, kurioje nurodo, kokias prekes įsigijo ir paslaugas apmokėjo, vykdydamas tarybos nario funkcijas. Tarybos narys asmeniškai atsako už išlaidų ataskaitoje pateiktų duomenų tikslumą ir pagrįstumą“, – nustatyta reglamente.
„Kas vyksta Kaune“ iki šiol nieko neteko girdėti, ar bent keli iš miesto savivaldos politikų, „neišsitenka“ su savo veikla savivaldybės rūmuose (ar seniūnijose, jei norėtų „būti arčiau žmonių“) ir todėl nuomojasi patalpas biurams. Gal tokių ir nėra, bet teoriškai tokia galimybė jiems numatyta.
Būtų įdomu (tikiu, ne vien žurnalistams, bet ir visiems dirbantiems bei mokesčius mokantiems kauniečiams) sužinoti, kiek realiai miesto biudžetui kainuoja išlaikyti Kauno valdžią.
Viešumoje skelbiama, kad Kauno miesto savivaldybės nario gaunama išmoka už darbą – Lietuvos rekordininkė, – svyruoja apie tūkstantį. Tarybos nariams skiriamų išmokų atsisakiusiųjų nėra.
Apsisprendusių dalį pinigų biudžetui grąžinti, jau turime. Keista, tačiau tarp jų nesimato nė vieno iš milijonus versle susikrovusių, bet stebėtinai pasišventusių skirti savo neįkainojamą laiką ir „Kauno bei kauniečių labui“ miesto politikų.
