Savaitgalį Kauno valstybinis muzikinis teatras kviečia žiūrovus į ilgai lauktą kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo baleto „Dezdemona“ premjerą.
Spektaklio režisierė ir choreografė – Anželika Cholina, muzikos vadovas ir dirigentas – Ričardas Šumila, dirigentas – Julius Geniušas. Scenovaizdį kuria beveik visų A. Cholinos spektaklių bendraautorius, dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatas, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumus – vis plačiau pripažįstama mados ir stiliaus įvaizdžio kūrėja Olga Filatova Kontrimienė. Spektaklyje šoks Kauno valstybinio muzikinio teatro ir kviečiami baleto šokėjai.
Kauno valstybinio muzikinio teatro atstovė Lina Stankevičiūtė primena, jog A. Šenderovo baletas „Dezdemona“ sukurtas pagal garsiąją Williamo Shakespeare’o tragediją „Otelas“, kurioje kertasi dviejų itin skirtingų veikėjų – Otelo ir Jago psichologiniai pasauliai.
Maurų kariuomenės vadas Otelas buvo Venecijos armijos generolu ginant Kiprą nuo Osmanų invazijos. Jis vedė Dezdemoną, daug jaunesnę už save, gražią Venecijos merginą. Tačiau sužadėtuvės įvyko prieš jos tėvo norą. Otelo armijos vėliavnešys Jagas, vedamas savimeiliško keršto troškimo, piktybiškai kursto vado pavydą, esą Dezdemona jam neištikima su artimu Otelo draugu Kasijumi. Žlugdančio pavydo įaudrinta Otelo vaizduotė nutapo žmonos neištikimybės paveikslą. Mauras, apimtas aklo įsiūčio, nužudo vienintelę jam brangią moterį.
„Ar įmanomi tikri jausmai, aistros – visa, kas gražiausia gyvenime – be moters?“, – dar 2005-aisiais retoriškai klausė kompozitorius Anatolijus Šenderovas (1945–2019), kurdamas muzikinę partitūrą šiai istorijai.
Pasak jo, baleto muziką įkvėpė Shakespear’o dramos aistros, begalinė meilė bei pasiaukojimas, tuo pačiu – nepateisinamas savų ambicijų sureikšminimas ir negebėjimas pasitikėti didžiosiomis žmogiškomis vertybėmis. Tokia situacija visuomet pasinaudos koks Jagas. Tad tema – aktuali visais laikais.
„Kurdamas muziką baletui, visada laikausi nuomonės, kad baletas yra ne veiksmas, o įspūdis, sukeltas veiksmo“, – tuo metu atviravo kompozitorius, – Baleto muzikoje yra meilė, aistra, pavydas, klasta, o į klausimą, kiek joje Shakespeare’o, atsako „Dezdemonos“ statytojai – choreografas, scenografas, kostiumų dailininkas. Tai reikštų, kad nesilaikiau siužetinės linijos, bet rašiau simfoninę muziką.
Ji įkvėpta vienokių ar kitokių jausmų, susijusių su įvykiais scenoje, personažų charakteriais, egzistuojančiais mano vaizduotėje. Nėra baletinės muzikos – yra tik gera arba bloga muzika. Sušokti galima absoliučiai viską, kartais tam net muzikos nereikia, juk publikai svarbu paveikumas“.
Pasak L. Stankevičiūtės, dėl amžinai aktualių aistros bei pavydo temų Shakespeare’o tragedija tebėra aktuali ir šiandien, sulaukia daugybės skirtingų interpretacijų dramos scenose. Tuo tarpu choreografijos priemonėmis ši tema skleidėsi gerokai rečiau.
Šiame kontekste ryškus yra choreografės A. Cholinos žvilgsnis į „Otelo“ tragediją. Jos kuriamas spektaklis „Dezdemona“ skiriasi nuo pirmojo pastatymo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre daugeliu aspektų.
„Girdėsime kitokią muzikinės partitūros versiją, pagal choreografės libretą, glaudžiau susietą su Shakespeare’o tragedijos fabula. A. Cholinos spektaklyje nedidelės Kauno muzikinio teatro baleto trupės artistai šoks po kelis vaidmenis, kurdami ne tik masiškumo efektą, bet ir įprasmindami personažų virsmo stebuklą teatre. Balete „Dezdemona“ gilinamasi į veikėjų jausmus ir emocijas, muzika ir choreografija siejamos labai glaudžiai“, – pažymima premjeros išvakarėse.
Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas R. Šumila atskleidė, kad tai jam kilo mintis nauju Kauno muzikinio teatro baleto spektakliu pasirinkti būtent A. Šenderovo, „Dezdemoną“.
„Šiuo baletu susižavėjau prieš kelerius metus, o A. Šenderovo muzika man imponavo visada. Džiaugiuosi, kad ir pačiam teko nemažai prisiliesti prie šio kompozitoriaus kūrinių, ne kartą bendrauti su A. Šenderovu, stebėti jo precizišką darbą.
Su baletą statančia choreografe A. Cholina kartu jau dirbome Kauno scenoje statant operą „Traviata“. Ji yra tikra profesionalė, tad laukia išties įspūdinga premjera“, – pasakojo R. Šumila, kurio patikinimu, baleto muzikinę partitūrą gan sunku atlikti, tad orkestrui kyla daug iššūkių, kuriuos atperka A. Šenderovo muzikos grožis.
Dirigentas J. Geniušas taip pat pritaria, kad „Dezdemonos“ muzika tiesiog užburia ir įtraukia.
„Nors žiūrovams A. Šenderovo muzikos klausytis lengva, ją atlikti nėra paprasta. Tačiau iššūkiai dirigento darbą tik paverčia įdomesniu. (…) A. Šenderovas nebuvo iš tų kompozitorių, kurie rašo kuo įmantriau, siekdami muzikologų palankumo. Kūrėjas sakydavo, kad muzika, visų pirma, turi būti graži. Šiame balete skambanti muzika tokia ir yra.
Beje, spektaklyje papildomai panaudota muzika iš A. Šenderovo sukurto koncerto violončelei, kuriame skamba Dezdemonos muzikinė tema. Spektaklį režisuojanti A. Cholina atliko didžiulį darbą. Kruopščiai įsigilinusi į muziką, ji sukūrė spalvingus personažų charakterius, šokėjai šoka, remdamiesi iš muzikos kylančiomis emocijomis“ – pabrėžė dirigentas.
Spektaklyje skleidžiasi trys pagrindinės muzikinės temos – Dezdemonos, Otelo ir Jago, jos nuolat išradingai keičiasi, priklausomai nuo kylančių emocijų. „Dezdemonos“ muzikinėje partitūroje yra labai ryški mušamųjų grupė, reikalaujanti ypatingo susitelkimo subtiliausiems niuansams išgauti. Tad spektaklyje gyvai gros ir žymus džiazo perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, prieš keliolika metų grojęs pirmajame baleto pastatyme. Pripažintas atlikėjas, širdingai prisimindamas draugystę su kompozitoriumi, džiaugiasi, kad A. Šenderovo baletas atgims po ilgos pertraukos.
2023-aisiais Kauno valstybiniame muzikiniame teatre statomame A. Šenderovo balete vaidmenis parengė ir šoks: baleto solistai iš Vilniaus Jonas Laucius ir Nora Straukaitė bei teatro baleto trupės artistai: May Jean Teo, Lukrecija Vaitiekutė, Deividas Dulka, Gintaras Visockis, Jokūbas Nosovas, Valerijus Osadčenko, Martynas Čiučiulka, Aurimas Tiškevičius, Ana Buchovskaja-Zamulskienė, Sandra Lavrenovaitė, Auksė Mikalajūnaitė, Laura Lehtonen, Stefanija Nosovaitė, Justina Vitkutė, Roman Zavgorodnii, Andrey Ianbekov, Antanas Striganavičius ir kiti šokėjai, taip pat jaunosios balerinos iš Lietuvos tarptautinės baleto akademijos Miglė Borodičaitė bei Guostė Rudinskaitė.
Baleto artistams choreografės A. Cholinos kūrybines idėjas spektaklyje perteikti padeda žymi Lietuvos baleto artistė, beje, taip pat šokusi šio baleto pastatyme Dezdemonos partiją, šiuo metu LNOBT pedagogė – repetitorė Živilė Baikštytė.
Baletas „Dezdemona“ pirmą kartą buvo pastatytas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre 2005 metais (kaip devintojo Vilniaus muzikos festivalio preliudija). Pirmąja Dezdemona buvo Eglė Špokaitė. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre premjeriniai spektakliai vyks 2023 m. gegužės 26, 27, 28, 31 ir birželio 1 dienomis, – praneša teatras.
