Iš 117-os klausimų, kuriuos antradienį vyksiančiame posėdyje svarstys Kauno miesto savivaldybės taryba, vienas susijęs su sena kultūros tradicija – kasmet per Lietuvą keliaujančiu tarptautiniu „Poezijos pavasario“ festivaliu.
Pagal gražų Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) bei Kauno miesto savivaldybės bendradarbiavimą, pastarosios įsteigta Maironio premija (3000 eurų) skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Poetas, kuriam skiriama premija, tampa tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu. Premija tam pačiam asmeniui teikiama tik vieną kartą.
Šiemet ją skirti siūloma poetui Juliui Kelerui už poezijos knygą „Virtuvėlė pilna Ukmergės“, ir kai Kauno savivaldybės politikai tam pritars, šis poetas bus paskelbtas 2023-ųjų „Poezijos pavasario“ laureatu. Maironio premija jam bus įteikta tarptautinio poezijos festivalio laureato vainikavimo iškilmėse.
Anot miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Agnės Augonės, kam skirti Maironio premiją, svarsto mero potvarkiu sudaryta Maironio premijos skyrimo komisija. Paskelbus teikimų priėmimą, per keletą kovo mėnesio savaičių buvo gauti 5 teikimai Maironio premijai: Gintarui Bleizgiui – už poezijos knygą „Procesija“, Elenai Karnauskaitei – už poezijos knygą „Atvirukas iš kurorto“, Gvidui Latakui – už poezijos knygą „Salos“, Stasei Lygutaitei – Bucevičienei (Stanislavai Bucevičienei) – už poezijos knygą „Dulkė saulės spinduly“ bei jau minėtam J. Kelerui.
Gautus teikimus apsvarstė bei įvertino dar 2021-aisiais Kauno mero potvarkiu sudaryta komisija (jos pirmininkas – Antanas A. Jonynas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, vertėjas). Komisijoje dirba ir Nijolė Kliukaitė – Kepenienė, poetė, prozininkė, Donata Mitaitė, literatūrologė, literatūros kritikė (LRS), poetai Tautvida Patackienė bei Viktoras Rudžianskas – LRS Kauno skyriaus nariai, taip pat – Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Nomeda Prevelienė bei vyriausioji specialistė Irena Simonauskienė. Balandžio 5-ąją komisija rekomendavo Maironio premiją skirti poetui Juliui Kelerui.
1961-aisiais Vilniuje gimęs J. Keleras yra ne tik lietuvių poetas, bet ir fotografas bei dramaturgas – įvairių kūrybinių organizacijų narys, kultūros renginių organizatorius. Jis baigęs J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, vėliau – Vilniaus universitetą (VU), kur įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Nuo 1989 metų studijavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ilinojaus universitete (Čikaga), kuris jam 1992-aisiais suteikė laisvųjų menų magistro laipsnį.
J. Keleras yra dirbęs Lietuvos kino studijoje, VU, leidykloje „Lumen Logos“, šešetą metų (iki 2001-ųjų) redagavo Niujorke savaitraštį „Darbininkas“. Iki šiol yra išleidęs keliolika autorinių poezijos knygų, jo eilės skamba ispanų, italų, lenkų, latvių, švedų, japonų, arabų ir kitų tautų kalbomis.
Nuo 2020-ųjų J. Keleras yra Lietuvos kultūros tarybos ekspertas. Už savo kūrybą poetas yra pelnęs nemažai apdovanojimų, – pirmąjį 1981-aisiais (žurnalo „Moksleivis“ premija). 2021-aisiais J. Keleras buvo nominuotas „Poezijos pavasario“ laureatu.
