Minint Lietuvos laisvės kovotojo karžygio Kazimiero Pyplio-Mažyčio 100-ąjį jubiliejų, Vytauto Didžiojo karo muziejuje gegužės 24-ąją 17.30 valandą vyks iškilminga partizanų etalonu vadinamo Pyplio-Mažylio atminimo pagerbimo šventė. Renginio metu bus atskleistos visuomenei negirdėtos partizano gyvenimo detalės, o apie jo kovą už laisvę ir veiklą Vakaruose papasakos Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas plk. ltn. E. Lastauskas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas A. Navys, istorikas D. Žygelis bei komunikacijos ekspertas A. Paltarokas.
Karo muziejuje – pasakojimas apie partizano etaloną
Gegužės 24-osios pavakarę Karo muziejuje vyksiančiame K. Pyplio-Mažyčio 100-ųjų metinių minėjimo renginyje savo įžvalgomis apie Lietuvos laisvės kovotoją dalinsis ne vienas žinomas svečias. Pokalbyje nuotraukomis ir istorijomis apie skautą, kovų užgrūdintą partizaną Mažytį-Audronį dalinsis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas D. Žygelis, o Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas plk. ltn, E. Lastauskas renginio dalyviams papasakos, kuo Mažyčio istorija prasminga ugdant šiandienos lyderius. „Lyderio rengime labai svarbus istorinis pavyzdys. Kazimiero Pyplio istorija – tai ištikimybės, nepalaužiamos kovos dvasios, iniciatyvos ir profesionalumo pavyzdys būsimiems lyderiams”, – sako plk. ltn, E. Lastauskas.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojo mintis papildys strateginių iniciatyvų centro vadovas, komunikacijos ekspertas A. Paltarokas, kuris ne tik pasidalins įžvalgomis apie šiandien vis dar svarbų partizano etaloną, ypatingą kario kelią, bet ir aptars geopolitinį kontekstą, vakarų žvalgybos ypatumus, išeivijos tarpusavio nesutarimus partizaninio pasipriešinimo metu. Pokalbio metu karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas A. Navys Karo muziejaus lankytojams atskleis, kaip laisvės kovotojų rodyta meilė savo šaliai, drąsa, nesunaikinama valia priešintis okupantui bei nuoširdi brolystė šiandien daro įtaką specialiųjų operacijų kario vertybėms.
Neįtikėtinas Kazimiero Pyplio-Mažyčio indėlis partizaninėje kovoje
Lietuvos laisvės kovotojas, partizanas Kazimieras Pyplys-Mažytis, Audronis gimė 1923 m. sausio 21-ąją Prienų rajono Pakuonio valsčiaus Kebliškių kaime. Pyplys dalyvavo Birželio sukilime Pakuonyje 1941 m., o prie partizaninio pasipriešinimo gretų Tauro apygardoje prisijungė 1944 m. Mažytis partizanavo įvairiuose organizaciniuose vienetuose, daugiausia būdamas rinktinės bei apygardos vadovybės sudėtyje.
Drąsus ir narsus Kazimieras Pyplys-Mažytis dalyvavo daugelyje rizikingų akcijų, aštuoniolikoje kautynių, buvo keturis kartus sužeistas. Viena garsiausių akcijų, kurios pagrindiniu dalyviu buvo pats Kazimieras – 1947 m. įvykęs vadinamasis „Blynų balius” arba „Sužadėtuvės”, kada per partizanų suorganizuotas fiktyvias K. Pyplio-Mažyčio ir partizanų ryšininkės Anelės Senkutės-Pušelės sužadėtuves partizanai surengė sėkmingą išpuolį prieš aukšto rango komunistinius pareigūnus. K. Pyplys-Mažytis kartu su Juozu Lukša-Skrajūnu kaip įgaliotiniai 1947 m. buvo pasiųsti į Vakarus siekiant atkurti ryšius su užsienio valstybėmis bei gauti pasipriešinimui reikalingą materialinę paramą. Saugumo agentų išduotas Kazimieras Pyplys-Mažytis žuvo Dainavos apygardos vado L. Baliukevičiaus-Dzūko bunkeryje Kalesninkų miške.
Per visą Lietuvos partizaninio karo laikotarpį tik aštuoniems asmenims iš kelių dešimčių tūkstančių laisvės kovotojų buvo suteiktas Laisvės kovotojo karžygio vardas ir vienas iš jų buvo Kazimieras Pyplys-Mažytis. Daugiau apie Kazimiero Pyplio-Mažyčio gyvenimą bus papasakota gegužės 24-ąją 17.30 valandą Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
