Nuo 200 iki 900 eurų – maždaug tiek užsisakant šiuo metu kainuotų viena nakvynė Kauno viešbučiuose per ateinantį savaitgalį laukiantį Eurolygos finalo ketvertą. Laisvų kambarių juose – tik likučiai, kadangi didžiąją dalį savo reikmėms rezervavo organizatoriai. Sutaupyti pastariesiems padėjo kelios paprastos gudrybės.
Viešbučiai – Achilo kulnas
Kaunas veikiausiai būtų priėmęs lemiamas Eurolygos sezono kovas anksčiau, jei ne ribota apgyvendinimo paslaugų pasiūla mieste tarp Nemuno ir Neries.
Nuo 2011-ųjų, kuomet buvo atidaryta 15,5 tūkst. vietų turinti „Žalgirio“ arena, dabar jau buvęs Eurolygos prezidentas Jordi Bertomeu tai kartodavo kiekvieną sykį, kai tik kalba pasisukdavo apie finalo ketvertą Nemuno saloje.
Kaip grybų po lietaus naujų viešbučių Kaune nepridygo, vis dėlto Eurolyga galiausiai nuleido savo kartelę – stipriausias Senojo žemyno klubas sekmadienį pirmą kartą paaiškės mieste, kuris, nors ir nėra turizmo centras, užtat Europos krepšiniui turi istorinę reikšmę.
„Barcelona“, Madrido „Real“ (abi – Ispanija), Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) ir „Monaco“ (Prancūzija) ekipoms yra tekę įsikurti ir prabangesnėmis sąlygomis, bet šįkart Eurolygos vadovybė susitaikė su mintimi, kad pusę savaitės turėtų pavykti ištverti ir kiek kuklesniame nei penkių žvaigždučių viešbutyje.
Tuo labiau, kad reguliaraus sezono metu jame tos pačios komandos apsistoja kiekvienais metais.
Kita vertus, finalo ketvertas – ne tik keturių ekipų varžybos. Eurolygai tai – pompastiška šventė, orientuota į naujas rinkas bei auditorijas, kuriai reikia ir atitinkamai pasirengti.
Įprastai finalo ketverto šeimininkai paskelbiami maždaug prieš metus, o Kauno atveju buvo ilgai delsiama – oficialiai Eurolyga savo sprendimą patvirtino tik prieš Kalėdas. Tačiau patyliukais pasiruošimas turnyro organizavimui laikinojoje sostinėje prasidėjo dar praėjusį pavasarį.
Mokėti dvigubai nesutiko
Eurolyga iš anksto pasirūpino savotišku „draudimo polisu“, kurį „Žalgirio“ arenos renginių organizavimo vadovas Mantas Vedrickas vadina „labai protingu manevru“.
Finalo ketvertui reikalingi viešbučiai Kaune buvo rezervuoti praėjusią vasarą – gerokai anksčiau nei sudėti parašai ant turnyro rengimo sutarties. Dėl to vėliau nebereikėjo kvaršinti galvos, kur sutalpinti ne tik pagrindines varžybų žvaigždes, bet ir paraleliai vyksiančio Eurolygos jaunimo turnyro dalyvius, teisėjus, organizatorius, aptarnaujantį personalą, žiniasklaidos atstovus, kviestinius svečius.
„Tam buvome rezervavę visus pagrindinius Kauno viešbučius – septynis ar aštuonis. Šis labai protingas manevras leido išvengti neadekvačių kainų. Pasižiūrėkite, kiek dabar kainuoja nakvynė Kaune – kosmosas“, – Delfi sakė M. Vedrickas.
Anot jo, tokia taktika – įprasta ir ypač pravarti menkos pasiūlos sąlygomis. Nuo perteklinių išlaidų Eurolyga saugojosi ir slapukaudama – viešbučių rezervacijas tvirtindama per tarpininkus, kad neatkreiptų dėmesio anksčiau laiko.
Vis tik susivokę, kas bus jų klientai gegužę, kai kurie verslininkai panūdo „perjungti tarifą“ ir rezervacijas panaikino.
„Tikrai turėjome tokių atvejų. Buvome rezervavę kambarius realiomis rinkos kainomis – ne Eurolygos vardu, o per trečią ar ketvirtą šalį. Bet paskui vienas viešbutis staiga atšaukė rezervacijas ir „kalė“ vos ne dvigubą kainą. Tai jau yra nesąžininga. Kai tik pasakai, kad esi Eurolyga ir darysi čia finalo ketvertą, matosi, kaip žmonėms akyse įsižiebia euro ženkliukai“, – šyptelėjo M. Vedrickas.
Mokėti dvigubai organizatoriai nesutiko ir vietoje to susitarė su Kauno technologijos universitetu, kad šis leistų trumpam pasinaudoti studentų bendrabučiais.
Sirgaliai kursis aplink Kauną
Tačiau su „kosminėmis“ kainomis dorotis tenka užsienio krepšinio mėgėjams, susiruošusiems į Eurolygos sezono pabaigtuves Kaune.
Tiesa, populiariose trumpalaikės nuomos platformose ir šiuo metu dar galima rasti privačių apartamentų, siūlomų už „protingą“ sumą – 100-200 eurų vienai nakčiai. Nors kitais atvejais kaina perkopia net ir tūkstantį eurų.
M. Vedricko manymu, svetimšaliams išsitekti turėtų padėti aplinkiniai miestai.
„Šalia Kauno turime Prienus, Birštoną, Alytų, Kėdainius, Jonavą. O iš Vilniaus – viso labo šimtas kilometrų, europiniais mastais tai tikrai nėra daug. Bus papildomų autobusų, kursuosiančių į tuos miestus, kuriuose gyvens daugiausiai užsienio gerbėjų. „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat pridėjo reisų tarp Kauno ir Vilniaus“, – vardijo pašnekovas.
Eurolyga kol kas nesidalina skaičiais, kiek sirgalių turėtų atlydėti į finalo ketvertą iškopusius klubus. Kiekvienam jų buvo rezervuota maždaug po 600 bilietų, bet ankstesnė patirtis rodo, jog Ispanijos ekipų aistruoliai vangiai keliauja paskui savo numylėtinius į svečias šalis.
Dar menkiau tuo iki šiol pasižymėjo „Monaco“, kuris Eurolygos finalo ketverte žais pirmą kartą, gerbėjai. Konkurentų neišnaudoti bilietai turėtų nukeliauti kur kas mobilesnei ir aistringesnei „Olympiakos“ palaikymo armijai.
„Žalgirio“ arenoje laukiama ir maždaug 2 tūkst. VIP svečių – tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų valstybių.
Anot M. Vedricko, į Kauną sugužės nemažai krepšinio įžymybių bei verslo atstovų, bet garsiausių pavardžių jis teigė negalintis atskleisti. Praėjusį sausį visi viešoje prekyboje pasiūlyti bilietai buvo išgraibstyti per penkias valandas. Galimybė išvysti visas ketverias Eurolygos finalo ketverto rungtynes tuomet atsiėjo nuo 229 iki 519 eurų.
Arenos transformacija
Finalo ketverto metu „Žalgirio“ arenoje išsiteks kiek mažiau publikos nei įprastai, kadangi dalį vietų „suvalgys“ gerokai išsiplėsianti žiniasklaidos tribūna bei VIP svečių sektoriai. Tribūnų pertvarka arenoje prasidėjo praėjusį ketvirtadienį – vos nuo scenos nulipus čia koncertavusiam Italijos popmuzikos grandui Erosui Ramazzotti.
Be to, sumontuotas išsinuomotas didesnis informacinis kubas, paklotas specialiai finalo ketvertui skirtas parketas, treniruočių salėje įrengiamas žiniasklaidos centras. Nors „Žalgiriui“ dėl to Lietuvos krepšinio lygos (LKL) atkrintamąsias varžybas teko pradėti laikinai išsikrausčius į Prienus, organizatoriai tikisi, kad tokios laiko atsargos visiškai pakaks tam, kad paskutinę naktį nereikėtų verstis per galvą ruošiant areną.
2018 metais, kai tie patys žalgiriečiai dalyvavo Eurolygos finalo ketverte Belgrade (Serbija), pirmą treniruotę jie turėjo rengti užmiestyje, nes pagrindinėje „Štark“ arenoje dar virė ruoša.
M. Vedricko teigimu, nors Kaunas finalo ketvertą ir priima pirmą sykį, sukaupta ilgametė panašių renginių patirtis leidžia ramiai planuoti darbotvarkę, nesibaiminant nenumatytų aplinkybių.
„Ar tai būtų vietinio atlikėjo koncertas, ar olimpiada – mes viską prižiūrime vienodai, turime nugludintą sistemą. Tą patį galima pasakyti ir apie Eurolygą, kuri realiai yra atsakinga už finalo ketverto organizavimą. Viskas sukasi tiksliai kaip laikrodis“, – atsiliepė „Žalgirio“ arenos atstovas, pats renginių organizavimo srityje dirbantis jau keliolika metų.
Sutaupyti pavyko ir šeimininkams
Jam su kitais tautiečiais kolegomis ruošiantis turnyrui daugiausiai tenka tarpininkų vaidmuo, talkinant maždaug dviejų dešimčių Eurolygos darbuotojų komandai, atvykusiai į Kauną praėjusią savaitę.
Paradui vadovauja Marcas Caballe – Eurolygos renginių direktorius iš Ispanijos. Finalo ketvertas įtrauks ir Kauno sporto halę, kur nuo ketvirtadienio iki sekmadienio grumsis aštuonios Eurolygos jaunimo turnyro dalyvės su „Žalgirio“ pamaina priešakyje, ir Vienybės aikštę miesto širdyje, kur veiks oficiali sirgalių zona.
M. Vedricko žodžiais, jei 2021-aisiais „Žalgirio“ arenoje finišavęs pasaulio salės futbolo čempionatas rengėjų požiūriu buvo lyg maratonas, tai Eurolygos finalo ketvertas primena sprintą.
„Viskas truks vos kelias dienas, per kurias bus labai daug žiūrovų, labai daug veiksmo, labai daug skirtingose erdvėse naudojamos technikos ir panašiai“, – pažymėjo M. Vedrickas.
Kokią sumą sudarys organizavimo kaštai, pagarsinti žadama jau po varžybų. Kaip ten bebūtų, juos dengia Eurolyga, kartu su šeimininkų atskaičiuotu vienkartiniu mokesčiu pasiliekanti sau ir visas prekybos bilietais pajamas.
Kauno savivaldybė už teisę priimti turnyrą Eurolygai sumokėjo 1,5 mln. eurų. Dar milijono prašyta iš valstybės biudžeto, bet Vyriausybės atsakymas buvo neigiamas.
Eurolyga iš šeimininkų tikėjosi gauti daugiau, dėl to ir buvo lūkuriuojama prieš oficialiai paskelbiant, kur vyks šio sezono finalo ketvertas. Vis tik pasirinkimo Eurolyga šiemet tiesiog neturėjo.
Daugiau šia tema
„Mums buvo pasakyta, kad norint turėti finalo ketvertą, Eurolygai reikia sumokėti 3 mln. eurų. Vyriausybei atsisakius padėti, pasakėme, kad turime tik savivaldybės pažadėtus 1,5 mln. Leidome suprasti, kad tai – galutinis pasiūlymas: arba priimate, arba nieko nebus. Gal dėl to viskas ir šiek tiek vėlavo, kol galiausiai Eurolyga vis vien sutiko. Ir, manau, nepasigailėjo. Jaučiasi, kad patys Eurolygos atstovai nesitikėjo, jog bilietai bus išpirkti tokiu kosminiu greičiu“, – kalbėjo M. Vedrickas.
Savo ruožtu, „Žalgiris“, kuris ir valdo to paties pavadinimo areną, ją Eurolygos finalo ketvertui suteikia neatlygintinai ir teigia iš šio renginio neplanuojantis uždirbti.
„Kaip ne kartą esame sakę, mums garbė turėti tokį renginį. Suprantame, kad nesame arena negyvenamoje saloje. Džiaugiamės, kad galime suteikti ekonominį postūmį kitiems miesto verslo sektoriams. Juk Eurolyga gautus pinigus stengiasi palikti Lietuvos rinkoje – samdosi vietos paslaugų teikėjus, neatsiveža jų iš kažkur kitur“, – dėstė M. Vedrickas.
Primename, kad Eurolygos finalo dalyviai paaiškės penktadienį. Pusfinaliuose „Olympiakos“ galynėsis su „Monaco“, o Ispanijos ekipos aiškinsis santykius tarpusavyje. Rungtynės dėl trečios vietos ir finalas vyks sekmadienį. Jau aišku, kad po metų Eurolygos kulminaciją regės Vokietijos sostinė Berlynas.
READY?
Time for #F4GLORY in Kaunas 🇱🇹 pic.twitter.com/EC6IMuZ6Qc
— Turkish Airlines EuroLeague (@EuroLeague) May 10, 2023
Daugiau naujienų skaitykite čia.
