Antradienį opozicijos atstovai ketina pateikti Seimui įstatymų pakeitimų projektus, kuriais siekiama pagerinti prastėjančią Lietuvos kelių būklę.
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis pristatys Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama didinti lėšų skyrimą kelių priežiūrai ir jų plėtrai.
Įstatymo projektu siūloma supaprastinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo tvarką – tiek vietinės reikšmės, tiek valstybinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai numatyti po lygiai, t. y. po 50 proc. KPPP lėšų.
Pasak iniciatyvos autoriaus Seimo nario E. Sabučio, finansavimas savivaldybėms priklausančių ir valstybinės reikšmės kelių priežiūrai nedidėja jau 14 metų.
Pasak parlamentaro, šio projekto pagrindinis tikslas yra ženkliai didinti ne tik lėšas savivaldybių keliams, bet ir bendrą finansavimą nustekentai kelių infrastruktūrai.
Priimtos pataisos, jo teigimu, leistų tai padaryti dviem kryptimis: iš KPPP sąmatos vietiniams keliams būtų skiriama ne šiuo metu esami 33 procentai, o pusė viso kelių finansavimo, tuo metu – likę 50 proc. eitų valstybiniams keliams.
Seimo narys E. Sabutis pastebi, kad Vyriausybė, nepaisydama ekspertų raginimų ir perspėjimų dėl itin prastos kelių būklės, šių metų biudžete keliams skyrė tik menką pajamų dalį, gautą iš kuro akcizo.
„Vyriausybė pagaliau turi atsigręžti į biudžete esamą milijardinį degalų akcizą ir jį naudoti pagal paskirtį – kelių infrastruktūrai“, – sako E. Sabutis.
Dabartinis finansavimo modelis, pasak E. Sabučio, niekaip neleidžia pasiekti proveržio šalies kelių tinklo gerinime – jis yra ydingas, neužtikrina stabilių pajamų.
Automobilių taršos mokesčiu siūlo papildyti KPPP
Seimo narys socialdemokratas E. Sabutis antradienį taip pat ketina pateikti parlamentui Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymų pataisas, kuriomis siūlo automobilių taršos mokesčio pajamas nukreipti į kelių tvarkymą.
Pasak E. Sabučio, siūlomas pakeitimas leistų papildomai finansuoti gana apleistą kelių tinklo infrastruktūrą, galėtų paspartinti ir avarinės būklės tiltų remontą.
Seimo narys siūlo pajamomis iš automobilių registracijos mokesčio papildyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) sąmatą. Tai būtų vienas iš būdų didinti bendrą kelių finansavimą.
„Šio mokesčio mokėtojai – automobilių savininkai ar vairuotojai – turi aiškiai žinoti, kur nueina gyventojų sunešamas mokestis. Tiek Finansų ministerija, tiek Aplinkos ministerija šiandien iki galo negali aiškiai atsakyti, kokiai sričiai skiriami pinigai iš šio mokesčio. Atrodo, kad jie tiesiog paskęsta bendrame biudžete. Esu įsitikinęs, kad žmonės tikrai neprieštarautų, jog jų sumokamais pinigais būtų gerinami keliai“, – mano parlamentaras.
Anot jo, remiantis „Regitra“ pateiktais duomenimis, šio mokesčio surenkamumas yra stabilus ir praktiškai nekintantis, pajamos kasmet siekia daugiau kaip 30 mln. eurų.
Norėtų daugiau lėšų žiedinių savivaldybių kelių finansavimui
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai- Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė planuoja pristatyti Seimui Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pagerinti aplink didžiuosius miestus esančių savivaldybių kelių infrastruktūrą.
Parlamentarė siūlys iki 30 procentų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) rezervo lėšų skirti žiedinėms – aplink didžiausius miestus esančioms Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybėms.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnės pavaduotojos R. Tamašunienės teigimu, eismo intensyvumas priemiestiniuose rajonuose sparčiai didėja, atsiranda naujų gatvių, o dabartinė kelių būklė neužtikrina šių rajonų ekonominės, socialinės plėtros, netenkina gyventojų poreikių.
Parlamentarė tikisi, kad siūlomi įstatymo pakeitimai leis pagerinti žiedinių savivaldybių kelių būklę, jų priežiūrą, bus užtikrintas saugesnis eismas ir palankesnė investicinė aplinka rajonuose.
